Praėjusių metų lapkričio 13-ąją visoje Baltarusijoje vyko Romano Bondarenkos atminimui skirtos gedulingos akcijos. „Ne mirė, o žuvo. Nuo rankos tų, kuriems buvo suteikta licencija žudyti“, – rašo baltarusiai socialiniuose tinkluose. R. Bondarenką mirtinai sumušė civilių drabužiais vilkintys pareigūnai, kuriuos šalies Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai pavadino neabejingais, tvarką palaikyti siekusiais piliečiais.
R. Bondarenka buvo vienas iš šimtų tūkstančių baltarusių, daugiau nei trejetą mėnesių atvirai protestuojančių prieš sufalsifikuotus šalies prezidento rinkimus. Valdžia į tai reaguoja precedento neturinčiu smurtu, meluoja apie tai, kas vyksta šalyje. Sulaikytųjų skaičius artėja prie 20 tūkst., jų sąrašai be perstojo pildosi. Sužalotų ir kankintų – šimtai. Kiek nužudyta, dar teks aiškintis.
Žmogaus teisių gynėjai iš Pasaulio kovos su kankinimais organizacijos tęsia kankinimų, žiauraus, žvėriško ir žeminančio elgesio su protestų dalyviais atvejų registravimo kampaniją.
Tūkstančiai baltarusių į R. Bondarenkos mirtį sureagavo kaip į asmeninę tragediją ir lapkričio 12-osios vakare išėjo į jo atminimui skirtas akcijas. Baltarusijos strateginių tyrimų instituto (BISS) direktorius Piotras Rudkovskis savo „Facebook“ paskyroje parašė štai ką: „Tebūna amžinas atminimas. Užuojauta artimiesiems (juk dabar visi baltarusiai – giminės). Būtina nedelsiant pradėti žmogžudystės tyrimą. To reikalauja giminės. To reikalauja visi baltarusiai.“
R. Bondarenka tarnavo specialiosios paskirties pajėgose. Buvo baigęs Baltarusijos valstybinę meno akademiją. Joje, kaip ir daugelyje šalies aukštųjų mokyklų, buvo surengta atminimo akcija.
R. Bondarenkos vietoje šiandien gali atsidurti bet kuris protestuoti nesiliaujantis pilietis, reikalaujantis nutraukti smurtą, paleisti politinius kalinius ir surengti naujus rinkimus.
Valdžia atsisako visa tai girdėti, o vakarais, kada prie televizorių susirenka daugiausia žiūrovų, valstybiniais kanalais transliuoja per prievartą išgautas atgailas iš „silovikų“ nukankintų žmonių.
