Priešo kvailinimui šiame kare nebuvo ribų: suomiai vandens telkinius klojo celofanu, o šulinius užteršdavo arklių mėšlu

Suomijai tapus 31-ja NATO nare daugelis pelnytai džiaugiasi – iš dalies nedidelės, gyventojų skaičiumi, šalies kariniai pajėgumai yra daugiau nei įspūdingi: vienos skaitlingiausių artilerinių pajėgų Europoje, karinis jūrų laivynas, galintis paversti niekais rusų norą dominuoti Baltijos jūroje karo metu, atsiveriantis papildomas kelias Sąjungininkų pajėgumams pasiekti Baltijos šalis (nuo Talino iki Helsinkio vos 80 kilometrų jūros) ir didžiulis rezervo karių skaičius – šios šalies rezervistų organizavimo praktikas siekia perimti ir mūsų gynybos struktūros. Pridėkime istorinį suomių ryžtą sėkmingai gintis nuo gerokai didesnio priešo ir turėsime kietą riešutą, į kurį dantis gali atšipinti agresorius. Kaip kovojo suomiai daugiau kaip prieš 8 dešimtmečius?

Sovietų invazija prasidėjo 1939 m. lapkričio 30-ąją, o užpultosios ir puolančios šalių resursai buvo sunkiai palygintini. Kaip teigė JAV istorikas William R. (Bill) Trotter: „...suomiams netrūko vienintelio išteklio – valios priešintis“. Ilgainiui, suomiškas žodis „sisu“ – tiesiogiai verstinas kaip „žvyras“, tačiau dažniau reiškiantis nepasidavimą, norą kovoti ir laimėti bet kokiomis aplinkybėmis, tapo žinomas visam pasauliui.