Paskutinio Kinijos imperatoriaus tragedija: išspirtas iš savo sosto Stalino prašė leisti likti SSRS, o gyvenimą baigė šluodamas gatves

Visai nesenai pasaulis atsisveikino su Jungtinės Karalystės karaliene Elžbieta II-ja. Buvo intensyviai aptarinėjami įvairūs jos gyvenimo laikotarpiai, žavimasi šaltakraujiškumu, ryžtingais sprendimais, elegancija bei valdymo stiliumi. Moderniame pasaulyje karališkas titulas dažnai skamba kiek archaiškai, tačiau pagarba tradicijoms ir minėtos žmogiškos savybės Elžbietos II-sios asmenybę daugumos atmintyje paliks „nutapytą“ šviesiomis spalvomis. Ar galima tą patį pasakyti apie vis stiprėjančios pasaulio galybės – Kinijos paskutinįjį Imperatorių, spręskite patys. Bet kokiu atveju, jo gyvenimo likimo vingiai yra ne mažiau įspūdingi, negu jo „kolegės“ iš Britų salų.

17-jame amžiuje pradėjusi valdyti Čingų dinastija jau 20-jame Kinijai padovanojo paskutinį šios šalies Imperatorių – Aisin-Gioro Puyi klykiantis buvo patalpintas į palankiną ir atgabentas į Pekine esantį Uždraustajį miestą, daugelį amžių glaudusį šalies Imperatorius ir jo aplinką. Tėvams buvo neleista vykti kartu, tačiau žindyvei padaryta išimtis. Kaip supratote, naujasis Imperatorius buvo visai mažas. Tiksliau – 2 metų ir 10-ies mėnesių amžiaus.

Verkė mažasis Puyi sėdėdamas tradiciniame Kinijos Imperatorių „Drakono soste“, verkė savo paskelbimo valdovu dieną ir daug dienų po to, atkakliai kartodamas „noriu namo, noriu namo“.