Salvadoro prezidentas supranta. Rugsėjo mėnesį kreipdamasis į JT Generalinę Asamblėją prezidentas Nayibas Bukele stabtelėjo ir ant podiumo pasidarė asmenukę. „Patikėkite – šią asmenukę pamatys daugiau žmonių, negu išklausys mano kalbos, – paaiškino jis ir pridūrė: – Tikiuosi, kad nuotrauka išėjo gera.“
Viską supranta ir „New‑Age“ religijų gerbėją primenanti demokratų partijos kandidatė į JAV prezidentus Marianne Williamson. Liepos mėnesį po debatų paklausta, ar sekėsi gerai, ji atsakė: „Sužinosiu vėliau, kai pamatysiu memus.“ Viską supranta ir jokios vilties nebeturintis demokratų kandidatas Andrew Yangas. Pirmąjį didelį interviu jis davė 6,96 mln. pasekėjų „YouTube“ turinčiam internete žymiam komediantui Joe Roganui. Interviu per dvi dienas buvo peržiūrėtas net 1 mln. kartų, tad A. Yangas pareiškė, kad jo rinkiminę kampaniją galima suskirstyti į dvi eras – „pr. R. (prieš Roganą) ir po R. (po Rogano)“.
Šie nežymūs politikai puikiai atskleidžia, kaip šiais laikais naujienas gauna paaugliai ir neseniai 20‑ies sulaukę jaunuoliai. Žinias jie gauna daugiausiai iš socialinių tinklų. Medžiaga beveik visada vaizdinė. Žinių turinys („prezidentas pasakė kalbą Jungtinių Tautų suvažiavime“) ne toks svarbus, kaip pristatymas, o pristatoma dažnai pateikiant asmeninius komentarus arba juokaujant. Be to, žinias labai dažnai pateikia daug jaunų pasekėjų turinčios, bet plačiojoje visuomenėje mažai žinomos garsenybės.
Nors konkrečios detalės ir skiriasi, šiuos principus galima pritaikyti visame pasaulyje. Pasak daugiausiai iš turtingų šalių sudarytoje EBPO atliekamos Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA), kuria vertinamas valstybių narių 15 ir 16 metų amžiaus paauglių išsilavinimas, 2009–2018 m. laikraščius skaitančių paauglių skaičius krito nuo maždaug 60 proc. iki maždaug 20 proc. Didžiausiame angliškame Indijos žinių tinklalapyje „Timesofindia.com“ jauni indai lankosi dvigubai rečiau negu vyresni – jaunuolius labiau domina vaizdo įrašai ir Bolivudo naujienos. Jungtinėje Karalystėje jauniems paaugliams daug geriau pažįstami prekės ženklai „YouTube“ ir „Netflix“, o ne BBC. Pasak šalies žiniasklaidos institucijas reglamentuojančios organizacijos „Ofcom“, jei visuomeninė transliuotoja BBC „nesugebės geriau pritraukti jaunų žmonių, kils grėsmė jos išlikimui“.
2015 m. iš socialinių tinklų žinias gaudavo 25 proc. 18–24 m. amžiaus arabų, o dabar – net 80 proc. Tarp jų populiarus „Facebook“, nors Persijos įlankos valstybėse, ypač Saudo Arabijoje, labai mėgstamas ir „Snapchat“. Kad išsiaiškintų, kas dedasi pasaulyje, net du trečdaliai pietų korėjiečių paauglių naudojasi internetu, o 97 proc. iš jų informacijos ieško portale ir paieškos sistemoje „Naver“. Pasak organizacijos „Pew Research Centre“, prieigą prie išmaniojo telefono turi 95 proc. JAV paauglių, o 45 proc. iš jų prisijungę būna „beveik be pertraukos“. Oksfordo „Reuters“ žurnalistikos studijų instituto atliktame tyrime apie JAV ir Jungtinės Karalystės paauglius tvirtinama, kad daugumai jaunuolių labiau rūpi „ką žinios gali suteikti jiems asmeniškai, o ne visai visuomenei.“
Gali kilti pagunda į paauglių žinių vartojimo įpročius nekreipti dėmesio. Juk daugelis jų negali balsuoti, jų perkamoji galia nedidelė, be to, greičiausiai retas iš jų galėtų rasti Salvadorą žemėlapyje.
Tačiau juos menkinti neprotinga. Jaunesni kaip 20 m. žmonės dabar sudaro trečdalį planetos gyventojų. Prie interneto prisijungę daugiau kaip pusė pasaulio žmonių. Dėl to jaunuoliai – tai ateities atspindys, ypač technologijų ir žiniasklaidos versluose, kurių vadovai milijardus dolerių vertus sprendimus priima atsižvelgdami į paauglių įpročius – pavyzdžiui, kai 2012 m. „Facebook“ įsigijo „Instagram“ ir praėjus metams nesėkmingai bandė nusipirkti „Snapchat“.
Paaugliai supranta, kad technologijos suteikia jiems neproporcingai daug galios. Švedijos aktyvistė paauglė Greta Thunberg pradėjo pasaulinį mokyklų streiką prieš klimato kaitą, sugebėjusį išplisti po 150 šalių. Kartais net vidurinės nebaigę mokiniai pradėjo protestus visame pasaulyje – nuo Honkongo iki Čilės. Politikams, įstatymų leidėjams ir žiniasklaidos įmonių vadovams verta suklusti – nuo to, kaip kuriamos, platinamos ir šiandien paauglių vartojamos žinios, priklauso, kas jų šalyse ir versluose nutiks rytoj. Kaip JAV parlamentarei Alexandrijai Ocasio-Cortez pasakė viena trylikametė: „Aš dar negaliu balsuoti, bet galiu tave sekti per „Instagram“!“
Kad geriau suprastume šią ateitį, verta atidžiau pažvelgti į JAV. Ji turi gyvybingiausią pasaulio žiniasklaidos ekosistemą, be to, joje įsikūrusios daugelis viso pasaulio jaunuolių naudojamų platformų, pavyzdžiui, „Instagram“, „WhatsApp“, „Facebook“, „YouTube“ ir „Snapchat“ (jaunesnių paauglių tarpe itin populiari platforma „TikTok“ sukurta kinų, todėl griežtai reguliuojama, kad į ją nepatektų politinio turinio žinučių). JAV žiniasklaida daro didelę įtaką visam pasauliui, o daugelis šalių ją mėgdžioja: „The New York Times“ skaitytojų turi visame pasaulyje, o „BuzzFeed“ ir kitos organizacijos daugybėje šalių paskatino kurtis panašius paspaudimus skatinančius tinklalapius. Be to, JAV politiniai ir kultūriniai terminai vartojami labai plačiai, tad tikimybė, kad JAV atsiradęs memas paplis visame pasaulyje, gana didelė.
Tačiau aplinka, kurioje tokie memai platinami, taip pat pasikeitė. Po 2016 m. JAV prezidento rinkimų griežtai tirta, kokį vaidmenį žinių platinimo sistemoje atlieka „Facebook“ – tačiau tarp daugelio Vakarų šalių paauglių „Facebook“ visiškai nepopuliarus. Jis skirtas tik seniams. Be to, paaugliai taip pat retai naudojasi ir „Twitter“, kuris didelę įtaką žiniasklaidai ir politikai turi tik todėl, kad ten pilna žurnalistų ir politikų (be to, juo naudojasi Donaldas Trumpas). Paaugliai taip pat retai lankosi ir jaunimui skirtuose tinklalapiuose, pavyzdžiui „BuzzFeed“. „Akivaizdu, kad jį sukūrė prie jaunimo mėginantys prisitaikyti suaugusieji“, – pareiškė šešiolikmetė Victoria iš Kentukio valstijos. Iš vos prieš kelerius metus ateities lyderiais laikytų tinklalapių paaugliai šaiposi: pavyzdžiui, šešiolikmetis Griffinas iš Kinijos Usi miesto populiariausią Kinijos žinių programėlę „Jinri Toutiao“ („Šiandienos antraštės“), kuria kasdien naudojasi 120 mln. žmonių, laiko paprasčiausiu paspaudimus skatinančiu masalu suaugusiesiems.
Svarbiausia veikla dabar vyksta „Instagram“ (kuri priklauso „Facebook“), „WhatsApp“ (kuri taip pat priklauso „Facebook“) ir „YouTube“ (kuri priklauso „Google“). Kiekviena iš šių platformų turi virš milijardo vartotojų („Snapchat“ populiarus JAV, tačiau kitose valstybėse ne itin mėgstamas). Organizacijos „Pew Research Centre“ duomenimis, „YouTube“ naudojasi 85 proc. JAV paauglių, o „Instagram“ – daugiau kaip 70 proc. Neseniai atlikusi tyrimą pelno nesiekianti JAV organizacija „Common Sense“ išsiaiškino, kad 69 proc. JAV paauglių vaizdo įrašus internete (dažniausiai „YouTube“) žiūri kasdien. Žiūrėdami į įvairių prietaisų ekranus paaugliai kasdien praleidžia beveik septynias su puse valandos.
Norintiems sužinoti naujienas „Instagram“ – keistas pasirinkimas. Platformos vartotojai savo paskyroje išdėlioja nuotraukas – dažniausiai labai dailias. Platformoje nuorodą galimą pateikti tik vieną kartą – vartotojo paskyros aprašyme, be to, nėra jokio oficialaus žinučių persiuntimo mechanizmo. Tačiau 2016 m. pristačius „Stories“ funkciją, suteikusią vartotojams galimybę į platformą ribotam laikui įkelti paveikslėlius su prierašais, į daugiausiai vaizdinę medžiagą pateikiantį tinklalapį įvestas ir tekstas, be to, tapo lengviau dalintis ir persiųsti žinutes, todėl platforma smarkiai išaugo. „Stories“ funkcija taip pat suteikė galimybę daugiau kaip 10 000 sekėjų turintiems vartotojams pateikti nuorodas į kitokį turinį. O kur traukė vartotojai, ten sekė ir tie, kas nori daryti jiems įtaką – į „Instagram“ atkeliavo reklamos kūrėjai, rinkodaros specialistai, politikai, propagandos kūrėjai ir įvairiausi niekadėjai.
Geras to pavyzdys – Amazonės miškai. Rugpjūčio pabaigoje visi „Instagram“ paskyrą turintys pasaulio gyventojai jau buvo girdėję, kad, kaip rugpjūčio 22 d. 200 000 žmonių pamėgtoje žinutėje parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, „20 proc. pasaulio deguonies pagaminantys pasaulio plaučiai – Amazonės miškai – dega“. Tą pačią dieną „National Geographic“ paskyroje, kuri pagal ją sekančių vartotojų skaičių (126 mln.) užima 11 vietą, taip pat įkelta žinutė apie Amazonės gaisrus. Apie juos savo paskyrose dar rašė 38 mln. pasekėjų turintis JAV aktorius Leonardas Di Caprio, 32 mln. pasekėjų turinti Indonezijos aktorė Prilly Latuconsina ir 10 mln. pasekėjų turinti Indijos manekenė Malaika Arora. Po dviejų dienų žibalo į „Instagram“ ugnį dar įpylė 51 mln. sekėjų turinti NASA, kuri savo paskyroje įkėlė gaisrų nuotraukas iš palydovo.
„This is fine“
Netrukus žinučių apie Amazonės gaisrus nebebuvo galima išvengti – kaip ir nebuvo galima išvengti kaltinimų, kad didelės žiniasklaidos įmonės šią temą ignoruoja. „Kelias savaites internete mačiau vien tokias žinutes“, – teigia septyniolikmetis moksleivis Dylanas iš Leksingtono miesto Kentukio valstijoje. „Kai tik pamatydavau ką nors susijusio su Amazone, iškart pasidalindavau su kitais“, – tikina penkiolikmetė Stacy iš Bostono. Neskrupulingi vartotojai bandė pasinaudoti nelaime ir prašė aukų, žadėdami už kiekvieną mygtuko „patinka“ paspaudimą pasodinti po medį.
Netrukus apie gaisrus ėmusi rašyti pasaulio spauda daugelyje straipsnių paneigė „Instagram“ paplitusius neteisingus teiginius – pavyzdžiui, E. Macrono tvirtinimą, kad Amazonės miškai išskiria 20 proc. pasaulio deguonies. Tačiau „The Economist“ surengus interviu su pora dešimčių paauglių Kentukio Lekstingtono mieste ir Bostone, kiekvienas jų Amazonės gaisrus paminėjo net nepaklausus. „Žiniasklaidoje per mažai dėmesio skirta gaisrams Amazonėje“, – teigė penkiolikmetė Olivia Seltzer iš Kalifornijos, kuri prieš dvejus metus įkūrė naujienlaikraštį paaugliams „The Cramm“, kuris leidžiamas „Instagram“ bei prenumeratoriams siunčiamas el. paštu ir mobiliojo telefono žinutėmis. Pasak jos, „daug kas piktinasi, kad tokioms istorijoms neskiriama dėmesio. Daugelis jaunuolių savo bendraamžius ėmėsi informuoti patys“.
Taip pat ima rastis vis daugiau „Instagram“ platformoje susikūrusių naujienų platintojų. Žinoma, ne visos jų skelbiamos naujienos rimtos. 21 mln. pasekėjų turinti naujienų platintoja „@nowthisnews“ pateikia tekstą su trumpais vaizdo įrašais įvairiausiomis temomis – nu0 politinių protestų Honkonge iki šuns su uodega ant galvos (ji naujienas taip pat skelbia ir kitose platformose, pavyzdžiui, „Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“). 15 mln. pasekėjų turinčioje paskyroje „@houseofhighlights“ keliami vaizdo įrašai JAV sporto tema. 2015 m. šią paskyrą įsigijo didelis sporto naujienų tinklalapis „Bleacher Report“. Pasak kito naujienų tinklalapio „Axios“, abi paskyros „Instagram“ pirmauja pagal vartotojų įsitraukimą (matuojamą pagal paspaudimų „patinka“ ir komentarų skaičių). „Mes turime vieną privalumą – niekada nebandėme ilgas tradicijas turinčių žiniasklaidos strategijų prievarta įvesti skaitmeninėje eroje“, – teigė „Bleacher Report“ generalinis direktorius Howardas Mittmanas. Pasak jo, kitos žiniasklaidos įmonės atrodo kaip „išsiskyręs dėdė, kuris nusipirko kabrioletą ir pradėjo rengtis kietais drabužiais, nors jie jam paprasčiausiai netinka“.
Dar viena labai populiari „Instagram“ atsiradusi naujienų platintoja – tai 17 mln. pasekėjų turinti „@theshaderoom“, kurioje dažniausiai skelbiamos naujienos ir paskalos apie garsenybes (nors joje taip pat rašyta apie gaisrus Amazonėje). Atsiradus tinklaraščiams naujienas apie garsenybes pakeitė TMZ, o išpopuliarėjus socialiniams tinklams šią sritį keičia „@theshaderoom“. Kartais skirtingi naujienų srautai susikerta. „Skaičiau žinutę apie Cardi B (56 mln. pasekėjų turinčią dainininkę), o žmonės komentaruose rašė: „Kodėl nekalbate apie gaisrus Amazonėje?“ – teigia penkiolikmetė Jaliyah iš Bostono. Pasak žurnalo „Teen Vogue“ vykdomosios redaktorės Samhita Mukhopadhyay, jaunų žmonių „santykis su vartojama žiniasklaida labai sudėtingas“. Ji teigia, kad jie „nori tiek paskaityti apie Justiną Bieberį, tiek tiksliai žinoti, ką veikia Greta Thunberg ir nueiti į protestą.“
Arabų šalyse paplitusiuose memuose naudojami paveikslėliai iš komiksų arba scenos iš senų filmų suteikia niūriam politiniam pasauliui optimizmo. Tuo tarpu pastaruoju metu daugybė įvairių šalių vartotojų pakeitė savo paskyrų nuotraukas tamsiai mėlyna arba ryškiai raudona spalvomis – pirmoji skirta priminti protestus Sudane, o antroji – politinę situaciją Kašmyre. „Aktyvizmas tapo vienu lengviausių būdų pasirodyti šauniam“, – teigia paauglė Sadie iš Leksingtono. Nėra neįprasta naršyti „Instagram“ ir per sekundę išvysti tiek naujieną apie garsios poros skyrybas, tiek apie protestus tolimiausiame pasaulio kampelyje.
Toks keistas garsenybių, politikos ir aktyvizmo mišinys – tai dar vienas šiuolaikinių socialinių tinklų naujienų bruožas: „žinios“ dabar ateina ne tik iš žurnalistikos platinimui skirtų paskyrų ar institucijų – dabar „žiniomis“ galima laikyti įvairiausią informaciją, nuo memo iki interneto garsenybės nuomonės tam tikru klausimu, pavyzdžiui, įtakingiausios „YouTube“ kanalo asmenybės PewDiePie, kuris dažniausiai kelia juokingus vaizdo klipus apie kompiuterinius žaidimus arba interneto kultūrą.
Penkerius metus daugiausiai pasekėjų „YouTube“ platformoje turėjusį PewDiePie 2019 m. balandį aplenkė Indijos garso įrašų įmonė „T‑Series“. Dabar jis užima antrąją vietą ir turi 102 mln. kanalo prenumeratorių. Tuo tarpu visų spausdintų ir internetinių JAV laikraščių bendras vartotojų skaičius – tik apie 30 mln. Trylikametė Daksha iš Kentukio valstijos laisvą laiką leidžia kurdama memus ir keldama juos į „PewDiePie“ tema sukurtą bendruomenę tinklalapyje „Reddit“, tikėdamasi „pajusti pasitenkinimą matant, kad didysis PewDiePie savo kanale sureagavo į mano memą“, – teigia ji.
„You love to see it“
Šešiolikmetė Sarah iš Kentukio teigia, kad „visi vaikinai iš debatų klubo domisi Benu Shapiro“ – prieštaringai vertinamu konservatoriumi, „YouTube“ turinčiu 876 000 pasekėjų. Vokietijoje internete pagarsėjo 1,16 mln. pasekėjų turintis vartotojas Renzo, paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame piktinosi turtingais senais žmonėmis ir Angelos Merkel partija – krikščionių demokratų sąjunga. 35 mln. pasekėjų turinti Brazilijos „YouTube“ žvaigždė Felipe Neto per metus uždirba 30 mln. realų (7,5 mln. JAV dolerių). Jis karjerą pradėjo pasakodamas anekdotus paaugliams, tačiau vėliau tapo aršiu prezidento Jairo Bolsonaro kritiku. Rugsėjį F. Neto pateko į pirmuosius laikraščių puslapius, nes religingam miesto merui nusprendus cenzūruoti homoseksualų didvyrį vaizduojantį grafinį romaną, interneto garsenybė atvyko į Rio de Žaneiro knygų mugę ir išdalino 14 000 homoseksualumą palankiai vaizduojančių knygų.
Kitaip tariant, paaugliai naujienas sužino iš kitų paauglių, dažniausiai išreiškiančių asmeninę nuomonę ir su aptariamais klausimais susipažinusiais taip pat neišsamiai, kaip ir jų pasekėjai.
Kaip teigia H. Mittmanas, paaugliai vartotojai ieško „autentiškumo, atskleidžiančio, kad kalbamasi su tavimi.“ Kiti paaugliai teigia naujienas sužinantys iš vėlyvu metu rodomų komedinių laidų vedėjų, pavyzdžiui, Trevoro Noah arba Stepheno Colbert bei tokių komikų kaip populiarią laidą „Netflix“ turintis Hasanas Minhajas. Naujienų agentūras keičia asmenybės. „Jei naujienos parašytos straipsnyje, jos nuobodžios. Tačiau jei pateiktas vaizdo įrašas, naujienos labai įtraukia“, – teigia šešiolikmetė Dioneilys iš Bostono.
Tačiau taip suteikiama galimybė informaciją perteikti šališkai ir netiksliai. Vasarą skelbtos žinutės apie Amazonės miškus buvo pilnos klaidų. PewDiePie ir kitos garsios „YouTube“ asmenybės nuolat apkaltinamos už neapykantą kurstančius komentarus arba neskoningus pokštus. Memai dažnai neparemti jokiais faktais. Daugelis paauglių teigia tai žinantys, tačiau dėl to, kad jų skaitomos naujienos atkeliauja iš abejotinų šaltinių, labai nesijaudina. Kartais norint įtikinti tereikia teiginį pakartoti daug kartų. „Netikiu niekuo, ką skaitau socialiniuose tinkluose, – teigia Jaliyah iš Bostono. – Nebent žinutė pasikartoja daug kartų, tada kartais ir patikiu.“ Kiti informacija pasikliauja tada, kai ši pateikiama patikrintose paskyrose. Tačiau daugelis informacija tiki, jei ją gauna iš draugų.
Daugelis brazilų „gavę iš pažįstamo žmogaus garso įrašą per „WhatsApp“ programėlę, jo autentiškumu patiki iš karto“, – teigia vieno didžiausių laikraščių „Folha de S. Paulo“ žurnalistas 34‑erių Joelis Pinheiro da Fonseca ir priduria, kad kai laikraštis paviešino jam patikėtą garso įrašą, žmonės įrašo tikrumu abejojo. Supratęs, kad jo straipsnius (ir bet kurį kitą laikraščio skyrių) jauni žmonės skaito retai, J. Pinheiro sukūrė savo „YouTube“ kanalą. Jo komentatoriai dėmesį dažnai atkreipia ne tik į žurnalisto politines analizes, bet ir į pasišiaušusius plaukus ar namų baldus. „Dėl prastos įrašo kokybės laida jiems atrodo autentiškesnė, – tvirtina jis. – Jauni žmonės su savo žinių šaltiniu nori užmegzti ryšį.“
Dėl pasitikėjimo garsiomis asmenybėmis žinių šaltiniu vis dažniau tampa ne leidiniai, o platformos, kuriose tos asmenybės pasirodo. „Kai žinias pirmiausia gaunate iš socialinių platformų („WhatsApp“, „Instagram“ ar kitų), ištikimybė leidiniams būna mažesnė“, – teigia didžiausios Indijos žiniasklaidos konglomerato „Times Group“ skaitmeninių naujienų skyriui vadovaujantis Satyanas Gajwani.
Konglomeratui priklausančiuose tinklalapiuose kas mėnesį apsilanko daugiau kaip pusė milijardo žmonių, o kiekvieną dieną – daugiau kaip 100 mln. „Kaip užsitarnauti jų pasitikėjimą, kad taptų ištikimi mūsų prekės ženklui?“ – svarsto jis. Jo nerimą patvirtina penkiolikmetė Manvi iš Delio. Nors jos šeima prenumeruoja du „Times Group“ laikraščius, ji skaito tai „kas tik pasirodo, kai atsidarau „Chrome“ naršyklę“. Paklausta, iš kur atkeliauja jos skaitomos žinios, ji atsakė: „Nieko apie tai nežinau.“
„Ofcom“ tyrime atskleista, kad „kai žmonės žinias vartoja tokiu būdu, jų įsitraukimas paprastai būna trumpalaikis“. Be to, „jie rečiau žino, iš kokio šaltinio atkeliauja jų skaitomos naujienos. Kai kurie apklausti jaunuoliai nesiejo naujienų su BBC, kurią laikė tik „vienu iš daugelio“ žinių šaltinių internete.“
*checks notes*
Verslams tokie pokyčiai suteikia tiek naujų galimybių, tiek keblumų. Neabejotinai atsiras norinčių pamėgdžioti tokias naujas naujienų organizacijas „@houseofhighlights“ ir „@theshaderoom“ – kaip anksčiau bandyta pamėgdžioti „BuzzFeed“. O tokios žiniasklaidos įmonės kaip BBC, Indijos „Times Group“ ar JAV „Turner“ (kuriai priklauso „Bleacher Report“), bus priverstos investuoti ir svarbiomis tapti įsigydamos kitas naujienų platintojas. Tačiau kyla rizika, kad net ir tai padariusios jos vis tiek gali netekti reikšmės, jei pasitikėjimas dideliais prekės ženklais slops. Bet kokiu atveju jauni žmonės ir toliau leis daugybę laiko internete. „Socialiniai tinklai valdo kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą“, – tvirtina penkiolikmetė Stacy iš Bostono.
Visuomenėms tai turėtų kelti nerimą. „YouTube“ ir „Instagram“ garsenybės nepasirašo redaktoriaus elgesio kodekso, nesidomi tradicinėmis sąžiningumą ir objektyvumą užtikrinti turinčiomis praktikomis, o jas motyvuoja ne senamadiškas troškimas teikti naudą visuomenei. Dėl to norintys skleisti informaciją žmonės turi didžiulę galią. Vyriausybės ir institucijos negali paprasčiausiai jų sustabdyti. Kai kas jau suprato, kad telieka tik stoti į kovą su varžovais. Kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje N. Bukele pareiškė: „Nors ir spyriojamės nenorėdami to pripažinti, iš tiesų tikruoju pasauliu vis dažniau tampa internetas.“