Daugelio šių problemų buvo galima išvengti. Kai pernai Rytų Europos gyventojai piktinosi Vokietijos lėtumu remiant Ukrainą, kanclerio kanceliarija reagavo mandagiai, bet taip lėtai, jog velkamų kojų įspūdis taip ir neišnyko. Vokietija be reikalo suerzino Prancūziją, savo artimiausią sąjungininkę, kai prieš imdamasi veiksmų su ja taip ir nepasikonsultavo. Joe Bideno administraciją įsiutino atkaklūs O. Scholzo komandos tvirtinimai, kad Vokietija tankus į Ukrainą siųs tik tuo atveju, jei Amerika padarys tą patį. Kovo mėnesį susierzino ir Briuselis, kai Vokietija netikėtai užblokavo vieną aplinkosaugos įstatymo projektą. Visą tą laiką tarpusavyje riejosi žalieji, liberalai ir socialdemokratai, sudarantys O. Scholzo vyriausybę. Jam teko kas kelis mėnesius kviestis juos į kelių dienų privačius pasitarimus, kad atkurtų taiką.