Transporto ministerijoje dirbančio 60-mečio inžinieriaus užduotis – važinėti po šalį ir tikrinti, ar automobilių tiltai tikrai tokie saugūs, kaip kad tvirtina privatūs operatoriai po tilto griūties Genujoje 2018 metų rugpjūtį, nusinešusios 43 žmonių gyvybes. Jis patikrino per 200 tiltų, pasitelkęs į pagalbą specialias kopėčias ir liftus, ir priėjo prie išvados, kad bent keturi iš jų turėtų būti uždaryti arba uždrausti sunkiasvoriams sunkvežimiams.
Bet kaip paaiškėjo, tokios pastangos prilygsta kone kafkiškai kelionei, kurioje pagalius į ratus kiša biurokratiniai trikdžiai, asmeniniai interesai ir politinis paralyžius, išryškinantys pavojingą tiesą: vienos iš didžiausių Europos ekonomikų infrastruktūra byra, žmonių gyvybėms gresia pavojus ir niekas nežino, kaip spręsti šią problemą.
Kelių operatorės pagal sudarytas koncesijos sutartis privalo užtikrinti, jog jų tiltai yra saugūs. Ministerija turi priežiūros įgaliojimus, tad kai ji aptinka kokių nors trūkumų, ji gali paraginti bendroves imtis veiksmų, – nors ir negali jų priversti imtis konkrečių darbų, – pavyzdžiui, kreiptis į provincijos valdžios atstovą, žinomą kaip prefektas.
Šie prefektai, savo ruožtu, tvirtina galį uždaryti kelius vardan bendro visuomenės saugumo, bet teisiniu požiūriu jie neatsako už tai, ar eksploatuojant šiuos kelius laikomasi koncesijos sutarčių. Todėl priemonių dažnai imamasi jau po kreipimosi į teisėsaugos organus su prašymu įsikišti.
„Paradoksalu tai, kad ministerija neturi įgaliojimų paskelbti eismo draudimą, – savo biure Romoje kalbėjo P. Migliorinas, kurį vietos laikraščiai praminė „mastifu“ dėl jo daugelį metų nepaliaujamo entuziazmo bei uolumo. – Faktiškai aš negaliu imti ir uždaryti greitkelį.“
Šiuo metu, kai Italija tapo Europos koronaviruso protrūkio epicentru, šalis visomis išgalėmis stengiasi sustabdyti ligos plitimą, skirdama 7,5 mlrd. eurų kovai su viruso protrūkiu ir jo padariniais. Ligai nusinešus per 100 žmonių gyvybių, daugiausia šiaurinėje dalyje, šalyje uždarytos mokyklos ir universitetai.
Tuo tarpu sprendžiant kelių problemas, klibanti valdančioji koalicija nepasistūmėjo toliau karštos retorikos.
Kone visą 7000 km Italijos sistemą, išskyrus 1000 kilometrų ruožą, kontroliuoja privačios bendrovės. Daugiausia vyriausybės diskusijų vyksta dėl pelningų greitkelių koncesijų atšaukimo, tai neišvengiamai atsilieptų vienai iš įtakingiausių Italijos šeimų, Benetonnams, kurių didžiulei verslo imperijai priklauso „Autostrade per l’Italia“, didžiausia Europoje mokamų kelių operatorė.
Italijoje yra apie 2000 greitkelių tiltų, ir daugelis iš jų buvo pastatyti praėjusio šimtmečio ketvirtajame dešimtmetyje, statybų bumo laikotarpiu, kai šaliai vadovavo diktatorius Benitas Mussolinis, taip pat septintajame dešimtmetyje, kai buvo įgyvendinamos pokarinio atstatymo programos. Tiltų tikrinimas tapo aktualesnis po tilto griūties Genujoje, kai dešimtys automobilių ir sunkvežimių kartu su tiltu iš beveik pusšimčio metrų aukščio nugarmėjo į pražūtį nuo Morandi tilto ant apačioje esančių geležinkelio bėgių ir gatvių.
Iki šiol P. Migliorinas yra patikrinęs tiltus, esančius centrinėje ir šiaurinėje Italijoje, ir visos jo informacijos užklausos atsispindi konfidencialioje teismo medžiagoje, su kuria susipažino „Bloomberg“.
Biurokratinio „ping pongo“ žaidimas, į kurį P. Migliorinas pasijuto įtrauktas, buvo ypač nešvarus, kai teko tikrinti Čerano tiltą, jungiantį pietryčius su likusia šalies dalimi, rodo minėti dokumentai. P. Migliorinas ir „Autostrade“ patvirtino teismo medžiagos autentiškumą.
Nuo 2018 metų rugsėjo P. Migliorinas keletą kartų lankėsi prie viaduko, kybančio 90 metrų virš banguojančių kalvų Adrijos pakrantės rajone, dažnai kenčiančiame nuo nuošliaužų. Jis nustatė kelių metalinių dalių, jo paties žodžiais, „pažengusį nusidėvėjimą“ ir nusiuntė kelis laiškus operatorei „Autostrade“.
Viename iš jų, rašytame rugsėjo 29 dieną, jis pasiūlė įvesti draudimą sunkiasvoriams sunkvežimiams, bet į jo pasiūlymą nebuvo atsižvelgta. Jis parašė prefektui, kuris tvirtino, esą ministerija ir „Autostrade“, turinčios rasti sprendimą kitą mėnesį suplanuotame susirinkime, kuriame turėjo dalyvauti visos interesuotos šalys, kaip teigiama konfidencialiame susirinkimo protokole, su kuriuo susipažino „Bloomberg“. Susirinkime dalyvavo „Autostrade“ ir ministerijos atstovai – įskaitant ir P. Miglioriną, – taip pat policijos pareigūnai ir provincijos prezidentas.
Draudimas galiausiai buvo įvestas tik po to, kai prokuroras gruodžio 18 dieną paprašė teisėjo priimti sprendimą. Tuomet buvo sušaukti mažiausiai dar keturi susirinkimai, kuriuose posėdžiavo ministerijos pareigūnai ir „Autostrade“ atstovai. Buvo sutarta, kad bendrovė įdiegs stebėsenos ir perspėjimo sistemą, kuri stebėtų judėjimą po tiltu, idant eismas galėtų būti sustabdytas, padidėjus rizikoms.
Tuo metu ministerija leido atnaujinti eismą tiltu sunkvežimiams. Tačiau norint įgyvendinti šį planą, vis tiek iškilo papildomų kliūčių, kurias reikėjo kuo greičiau pašalinti. Vietos gyventojai po žiemos atostogų masiškai plūdo namo, į savo gimtuosius miestus pietuose, o gretimuose keliuose dėl draudimo susidarė didelės sunkiasvorių sunkvežimių spūstys. „Autostrade“ turėjo kreiptis į teismus dėl draudimo atšaukimo.
Sausio 13 dieną „Austostrade“ pranešė, kad viadukas yra saugus, nuolat stebimas ir jam negresia jokie geologiniai poslinkiai. Magistratai nurodė, kad jau nuo sausio 30 dienos jis gali būti vėl atidarytas sunkvežimiams, nors viena kelio juosta vis dar uždaryta, taip pat galioja kai kurie greičio apribojimai.
Problema ta, kad valstybės, provincijų bei regionų valdžia bei privačios koncesijos nenoriai prisiima atsakomybę, sakė Ercolė Incalza, 2001–2014 metais dirbęs transporto ministerijoje vyresniuoju pareigūnu.
„Akivaizdu, kad vengiama atsakomybės, – sakė jis. – Susidaro savotiškas haliucinacinis efektas: kišasi teismo organų sistema, kai, mano manymu, pirma turėtų sugebėti įsikišti laiduotoja, tai yra, šiuo atveju, ministerija.“
Nuo tada, kai įvyko tragedija Genujoje, greitkelių operatoriai paspartino tiltų remonto darbus, apribodami eismą daugelyje tiltų bei tunelių. Savo ruožtu, „Autostrade“ taip pat pasižadėjo beveik trigubai padidinti investicijas į savo sistemą, iki 5,4 mlrd. eurų (6 mlrd. JAV dolerių) ir per artimiausius ketverius metus padidinti išlaidas remonto darbams iki 1,6 mlrd. eurų. Ji ėmėsi pertvarkų savo vadovybės struktūroje: pakeitė vykdomąjį direktorių ir pertvarkė vidaus skyrių, kuris vykdė vertinimus kartu su išorės bendrove.
„Dialogas ir nuolatinis keitimasis informacija su transporto ministerija mums labai svarbūs, kaip ir jų vykdomas kruopštus saugumo tikrinimas, – į prašymą pakomentuoti atsakė „Autostrade“. – Kai kuriais atvejais būtent bendrovė kreipiasi į ministeriją dėl techninio įvertinimo, norėdama išsiaiškinti geriausius būdus, kaip atlikti darbus.“
Iki birželio nė vienas iš „Autostrade“ atliekamų remontų nebuvo priskirtas prie darbų, reikalaujančių neatidėliotinų veiksmų, kaip matyti rugsėjo 14 dieną „Autostrade“ tinklalapyje“ išplatintoje lentelėje. Anot jos, iki gruodžio šešiuose viadukuose buvo aptikta „elementų“, priskiriamų prie didžiausią riziką keliančių veiksnių. Penki iš jų yra aplink Genują, ir visuose juose dėl remonto darbų apribojamas eismas.
Kampanijos dalyviai, tokie kaip Augustas de Sanctis iš judėjimo „Acqua Bene Comune“, teigia,, kad laikas yra gyvybiškai svarbus. Nuo tada jo pelno nesiekianti grupė, kuri buvo įkurta norint paraginti vietos valdžią išlaikyti vandens tiekimo objektus valstybės rankose, domisi infrastruktūra ir reikalauja iš valdžios laisvos prieigos prie informacijos. Grupė siekia atskleisti, kuriose vietose yra galimai pavojingiausi tiltai.
„Mes negalime laukti, kol kaskart įsikiš teismų sistemos organai, – sakė jis. – Informacija, kurios prašome – apie kelių, tiltų ir tunelių būklę, – turėtų būti laisvai prieinama visiems, kad galėtume rengti rimtas, informacija pagrįstas viešas diskusijas.“
Trys kiti viadukai, kuriuos praėjusių metų pabaigoje siekė uždaryti ar uždrausti sunkvežimių eismą P. Migliorinas, buvo Altarės Ligūrijoje, Bormidos Pjemonte ir Džustinos pietinėje šalies dalyje. Sąrašas plečiasi. Šią savaitę magistratai nurodė dalinai uždaryti tris viadukus „Neapolis-Kanoza“ greitkelyje, ir tam turėjo įtakos naujausia P. Migliorino vykdyta kontrolė.
Altarės viaduko operatorė „Autostrada dei Fiori“ atsisakė uždaryti tiltą, bet iškart ėmėsi vykdyti reikalavimus pagerinti saugą ir šiuo metu dėl atliekamų remonto darbų riboja eismą šiame viaduke. „Autostrada dei Fiori“, dalis ASTM, antros didžiausios Italijos greitkelių bendrovės, pranešė elektroniniu laišku, kad jų patikrinimai parodė, jog struktūra yra saugi. Eismo apribojimai buvo įvesti ir „Autostrade“ valdomos Bormidos viaduke ir Džustinoje.
Šiuo metu P. Migliorinas daugiausia dėmesio skiria tiltams bei tuneliams, esantiems Genujos apylinkėse (Ligūrijos regione), šiaurinėje šalies dalyje.
Nors išgarsėję kaip technikos stebuklai, Italijos greitkelių tiltai buvo dažnai statomi labiausiai vengiamose teritorijose, pavyzdžiui, palei upių vagas ir netvirtus slėnius, ir tikrai nebuvo numatyti tūkstančiams automobilių ir sunkius krovinius gabenančių sunkvežimių, kursuojančių šiomis dienomis. Per septintojo dešimtmečio statybų bumą bendrovės dėl aršios konkurencijos buvo priverstos ieškoti pigesnių medžiagų.
Užtikrinti tiltų saugumą tapo daug sudėtingiau praėjusio šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje, kai vyriausybė ėmėsi draskyti valstybinę pramonę, norėdama sumažinti skolas ir atitikti kriterijus, keliamus valstybėms, norinčioms įsivesti bendrąją Europos valiutą, eurą. Daugelis tiltų, tunelių ir greitkelių perėjo į privačias rankas.
Šiandien „Autostrade“ yra didžiausia iš 22 koncesijų. Valdoma „Atlantia SpA“, kurios pagrindinė akcininkė yra Benettonų šeima, ji kontroliuoja apie 3000 kilometrų greitkelio, įskaitant ir viaduką, kuris sugriuvo Genujoje.
„Autostrade“ visada neigė aplaidumą dėl šios tragedijos. Vėliau vyriausybė pranešė norinti pradėti procedūrą, skirtą atimti iš bendrovės pelningas sutartis. Savo ruožtu, „Atlantia“ perspėja, kad yra pasiruošusi sumažinti savo turimą „Autostrade“ akcijų dalį iki 50 proc., arba mažiau nei šiuo metu turimų 88 proc. akcijų lygio, ir kad yra atvira valstybinėms investicinėms įmonėms.
Šešis mėnesius dirbančią vyriausybę Romoje sudaro „Penkių žvaigždžių judėjimas“, kuris pritaria sutarčių atšaukimui, ir Demokratų partija, kurią patenkintų „Autostrade“ koncesijos sandorio peržiūrėjimas, mokesčių už važiavimą tiltais sumažinimas ir išlaidų padidinimas.
Po neseniai vykusių regioninių rinkimų demokratai gali įgyti pranašumą. Iki tol parlamentas patvirtino vyriausybės dekretą, kuriuo žymiai sumažintos baudos, kurias tektų mokėti Italijai sutarčių atšaukimo atveju, taip pat užkertamas kelias licencijoms, pasitraukus iš sutarties vienašališkai.
Be to, ministrai pažadėjo įsteigti naują agentūrą, kuri stebėtų saugumo lygį, ir pažadėjo įlieti milijardus eurų į kovą su hidrogeologinėmis rizikomis. Tačiau visa tai galiausiai baigėsi dar vieno tilto griūtimi.
Šis tiltas, valdomas operatorės „Autostrada dei Fiori“, įgriuvo pernai lapkritį, nuslinkus nuošliaužai per smarkias liūtis Ligūrijoje. Laimei, niekas nenukentėjo. Tiltas buvo perstatytas ir prieš dvi savaites vėl atidarytas. Greitkelių operatorė planuoja iki 2036 metų, kai baigsis koncesija, pataisyti per 150 tiltų, pastatytų praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje.
Greitkelių operatorės kaip vieną iš problemų įvardina Transporto ministerijos priežiūrą. Fabrizio Pamenzona, jų asociacijos pirmininkas, teigė, kad kai ministerija prisiėmė įsipareigojimą už saugumo stebėseną, patikrinimai tapo mažiau veiksmingi, nes fondai skirstomi biudžeto spragoms lopyti.
Paprašytas paaiškinti tokias pretenzijas, transporto ministerijos atstovas spaudai atsisakė komentuoti. Transporto ministrė Paola De Michelli šiais metais duodama interviu radijo stočiai „Radio 24“ sakė, kad nors ir būta tam tikro „akivaizdaus aplaidumo“, šalis turi „paskirstyti atsakomybę pagal svarbumo tvarką, pirmiausia dėmesį skirdama tiems, kurie turi galiojančias koncesijas.“
Ministerijos pareigūnai, kaip ir keletas „Autostrade“ pareigūnų, figūruoja tyrime dėl Genujos tilto griūties. Italijos valstybinis auditorius, Auditorių rūmai, pernai gruodį savo pareiškime teigė, kad ministerijos priežiūros sistemai trūksta darbuotojų ir lėšų ir kad tvarka, pagal kurią greitkelių operatoriai gali būti baudžiami, turi būti reformuojama.
Nors privatūs greitkelių operatoriai pastaruoju metu atsidūrė dėmesio centre, valstybės valdomų kelių sektoriuje taip pat būta tiltų griūčių. Italijos provincijų asociacija, atlikusi apie 6000 iš jų būklės pradinį patikrinimą, teigia, kad trečdalis šių tiltų turi būti skubiai taisomi. Maždaug tūkstančio iš jų atveju, net nėra aišku, kas yra atsakingas už jų priežiūrą ir stebėseną, sakė Olivier Baccellis, Milano Luigio Bocconio universiteto transporto politikos ir ekonomikos profesorius.
Vyriausybė 2019 metais trejų metų laikotarpiui atidėjo 11 mlrd. eurų sumą, skirtą pažaboti dideles nuošliaužų bei potvynių rizikas maždaug penktadalyje Italijos, bet regionai sugeba išleisti tik penktadalį skirtų lėšų dėl biurokratinių kliūčių.
Painus požiūris į tiltus kelia vis didesnį susirūpinimą dėl kitos senstančios infrastruktūros būklės. Iš tiesų, didelį nerimą kelią ir po automagistralėmis įrengiami tuneliai. „Autostrade“ atlieka savo 587 tunelių patikrinimą po gruodžio 30 dieną įvykusios dalinės tunelio lubų griūties greitkelyje netoli Genujos.
„Padaryta labai mažai, – sako Eglė Possetti, vadovaujanti grupei, atstovaujančiai šeimoms, kurios neteko giminių per tragediją Genujoje. – Mes kaip šalis pastaruosius kelis mėnesius esame kone apsėsti dėl „Autostrade“ koncesijos atšaukimo, bet faktiškai turime spręsti trisdešimties metų aplaidumo problemą – o jos neišspręsi per naktį.“
