Straipsnio autorius: Artūras Žarnovskis

Padidėjusią auditoriją (kurią išplėtė ne tik geriausios pasaulio futbolininkės puikus žaidimas bei nacionalinės rinktinės rezultatai, bet ir konfrontacija su JAV prezidentu Donaldu Trumpu) Megan Rapinoe išnaudojo tam, kad skleistų savo idėjas įvairiais klausimais. Jai iš tiesų netrūksta charizmos, viešojo kalbėjimo įgūdžių ir įtaigos. Ją drąsiai galima vadinti viena talentingiausių oratorių sporto pasaulyje. Į jos išsakomus žodžius įsiklausė net moterų futbolu mažiau besidominti publika. Ne veltui net pasigirdo kalbų apie Rapinoe būsimą politinę karjerą, nors ją jau dabar galima pristatyti ne tik kaip futbolininkę, bet ir kaip garsią žmogaus teisių aktyvistę.

Viena pagrindinių jos skleidžiamų idėjų – lygus žaidėjų užmokestis nepaisant lyties. Faktas, kad moterys futbole uždirba gerokai mažiau nei vyrai, tapo taip stipriai eskaluojamas, kad išaugo į judėjimą ir sukėlė rimtą spaudimą futbolo federacijoms ir klubams. Kaip ir įprasta, lyčių lygybės lyderiai skandinavai bei olandai pirmieji paskelbė apie pokyčius. Nyderlandų, Suomijos ir Norvegijos futbolo federacijos informavo apie priimtus sprendimus suvienodinti užmokestį vyrų ir moterų rinktinėms. Šalių, skelbiančių apie analogiškus sprendimus, vis daugėja, todėl 2019-uosius bus galima vadinti lūžio metais, kadangi tendencijos akivaizdžios ir procesas negrįžtamai pajudėjo.

Faktai, argumentai bei skaičiai

Finansai yra lengvai išmatuojami. Galime aiškiai žinoti, kas generuoja pajamas ir kur tos pajamos naudojamos (nors futbole išlaidų skaidrumas, kaip žinia, nėra pavyzdingiausias). Ar lygus moterų ir vyrų futbolo žaidėjų apmokėjimas yra pagrįstas ir realiai gali būti įgyvendintas? Rašant šį straipsnį teko perskaityti daug nuomonių. Tiesiog neįtikėtina, kaip viešoje diskusijoje į vieną plakami įvairiausi argumentai. Lygaus užmokesčio šalininkai argumentuodami mini sportinius vyrų ir moterų rezultatus.

Nyderlanduose ir JAV jie nukrypę moterų naudai. Taip pat minimos ne mažesnės moterų pastangos futbolo aikštėje. Dar pridedamas ir socialinio teisingumo aspektas. O štai lygaus užmokesčio kritikai turi vieną, bet labai sunkiai paneigiamą argumentą – žaidėjams mokama pagal tai, kiek jie generuoja pajamų. Moterų futbolas nesugeneruoja tokių pajamų kaip vyrų futbolas, todėl ir užmokestis skiriasi.

Moterys futbole

Forbes 2019 m. skelbė, kad 2019 metų pasaulio moterų futbolo čempionato prizinis fondas sudarė 30 milijonų JAV dolerių, o 2021 pasaulio vyrų futbolo čempionato prizinis fondas sudarys 440 mln. dolerių. Tai bent žirklės, ar ne? Taip, jei neaptarsime vienos smulkmenos – pajamų. Pasaulio vyrų futbolo čempionatas Rusijoje sugeneravo 6 milijardus dolerių, komandoms buvo išdalyti 400 mln. dolerių, o tai sudaro mažiau nei 7 procentus nuo pajamų. Moterų čempionatas sugeneravo maždaug 131 mln. dolerių. Komandoms, kaip minėta, atseikėta 30 milijonų, tad moterų rinktinės išsidalijo per 20 procentų sugeneruotų pajamų. Kol skirtingi spektakliai uždirba skirtingas sumas, tol aktoriai gauna skirtingus honorarus, ir nesvarbu, kokia aktorių lytis. Atrodo, viskas paprasta ir stoja į savo vėžes. Tačiau tenka pripažinti, kad, kaip kad dažniausiai nutinka, vienareikšmio atsakymo į šį kompleksinį klausimą nėra.

Sprendimus lemia ne vien finansai

Megan Rapinoe ypatingai arši kritika JAV futbolo federacijai atrodo pagrįsta, kadangi The Wall Street Journal paskelbė, kad moterų futbolas pastaraisiais metais JAV futbolo federacijai atnešė daugiau pajamų, nei vyrų futbolas, tad mažesnis moterų apmokėjimas iš tiesų atrodo kaip nepagrįsta diskriminacija. O Nyderlanduose, nepaisant pastarojo laikotarpio vyrų rinktinės nesėkmių, kai nebuvo prasibrauta į pasaulio ir Europos čempionatų finalinius etapus, didžiąją dalį pajamų vis tiek generuoja vyrai. Nyderlandų rinktinės žaidėja Vivianne Miedema agituodama už lygų užmokestį sakė: „Mūsų futbolo federacija yra tokia turtinga, todėl tikiuosi, kad užmokestis bus suvienodintas.“ Tačiau ji nutylėjo, kas tą federaciją daro „tokią turtingą“.

Visgi federacijos yra nepriklausomos ir laisvos pasirinkti, kur dėti finansinius akcentus. Masinis futbolas, senjorų futbolas, vaikų užimtumas – sritys, kur pajamos nėra generuojamos tiesiogiai, bet į jas investuojama tiek dėl socialinių tikslų, tiek dėl netiesioginio atsipirkimo. Jei federacija mano, kad vyrų futbolas turi būti donoras moterų futbolui – tokia jų valia. Tačiau tokio sprendimo motyvas nėra finansinis, jis labiau orientuotas į socialinius aspektus. Siekiant lygybės galimas ir kitas kelias – vienodinti vyrų ir moterų startines pozicijas. Suteikti moterims tokias pačias galimybes tobulėti, siekti profesionalumo, naudotis infrastruktūra, skatinti masiškumą ir t.t. Kaip tokiomis galimybėmis bus pasinaudota, jau priklausys nuo moterų futbolo bendruomenės. Todėl tendencija, kad federacijos vienodins užmokestį vyrams ir moterims, tikėtina, išliks ir paplis po visą pasaulį, tačiau šios tendencijos nebus grįstos ekonomine logika.

Megan Rapinoe

Atlyginimai klubuose

O kaipgi su klubais? Juk futbolo žvaigždės turtingos tampa būtent dėl žaidimo klubuose. Anglijos klubas „Lewes FC“ tapo pirmuoju pasaulyje, moterų ir vyrų atlyginimų fondą padalijusiu į lygias dalis. Maggie Murphie, „Lewes FC“ moterų komandų vadovė, žurnalui IQ tokį sprendimą argumentavo tuo, kad į tai reikia žiūrėti kaip į investiciją, kuri atsipirks ateityje. Taip pat ji teigė, kad moterys turi vytis vyrų futbolą, kadangi iki 1921 metais priimto draudimo moterims žaisti futbolą Anglijoje (draudimas, beje, panaikintas tik 1971 m.), moterų futbolas į stadionus sutraukdavo 20–40 tūkst. žiūrovų, todėl reikia šalinti per 50 metų atsiradusią prarają.

Visgi tokia lygybė šiandien įmanoma tik tokiame pusiau profesionaliame klube, nepretenduojančiame į sportines aukštumas. Klubas rado būdą, kaip išgarsėti ir populiarumu konkuruoti su kaimyniniu „Brighton & Hove Albion“ klubu, rungtyniaujančiu Anglijos „Premier“ lygoje. Didžiuosiuose klubuose atlyginimų žaidėjams eilutė sudaro maždaug pusę visų organizacijos išlaidų, tad lygus vyrų ir moterų apmokėjimas šiuo metu reikštų arba klubo finansinius nuostolius, arba atlyginimų mažinimą vyrams, kuris lemtų finansinio konkurencingumo mažėjimą.

Socialinis sprendimas

Tad be kelių išimčių, lygūs moterų ir vyrų žaidėjų atlyginimai, galimi tik tuo atveju, jei nebus vadovaujamasi ekonomine logika. Toks sprendimas galimas tik siekiant socialinių tikslų. T. y. jei bus nuspręsta, kad uždirbantys daugiau turi dalytis su uždirbančiais mažiau, tik tuomet galima kalbėti apie atlyginimų vienodumo siekį aiškiai deklaruojant tokio sprendimo motyvus. Sportiniai rezultatai ir pastangos savaime nereiškia, kad dėl to yra uždirbami pinigai ir atsiranda finansinės prielaidos drastiškai didinti atlyginimus žaidėjoms. Tačiau jei siekiama kitų tikslų – toks sprendimas gali būti pagrįstas ir šiuo metu labai atitiks beprasidedančias tendencijas.