Mirtinas biologinio ginklo nuotėkis iš sovietų laboratorijos: šią istoriją net ir šiandien Kremlius neigia

Šaltinis: Vida Press

2022 m. gruodžio 3 d. 14:14 Parengė Vytautė Merkytė

D+ nariams
Prenumeruoti

1979 metų pavasarį 32 metų Raisa Smirnova dirbo keramikos fabrike Sverdlovsko mieste (šiandien tai Jekaterinburgas). Raisos kolega pasiteiravo, kodėl moters rankos mėlynos, tačiau po kelių valandų tai buvo mažiausia bėda: Raisa ir jos kolegos vis sunkiau galėjo kvėpuoti. Moteris neteko sąmonės ir buvo nugabenta į ligoninę. Kai galų gale ji pabudo, 18 jos kolegų jau buvo mirę. Raisa tada dar to nežinojo, kad ji išgyveno biologinį Černobylį – pačią baisiausią ir kone geriausiai nuslėptą biologinę katastrofą Sovietų Sąjungos istorijoje.

Ir iš tiesų nelaimė buvo tokia didelė, kad Vakarų spauda ją praminė biologiniu Černobyliu. Vakarams buvo itin sunku patikėti, kad sovietai prie pat didelio miesto įkūrė biologinių ginklų laboratoriją, kurioje vaidino Dievą ir kūrė tikrą siaubą. Tai, kaip biologinis ginklas pasklido po miestą, yra kone sovietinė klasika: kažkas kažko nepažiūrėjo, nepranešė, kažkam tai nerūpėjo ir štai – šimtai žmonių miršta. Būtent taip viskas ir vyko: mieste žmonės mirė nuo nežinomos ligos, ligoninės perpildytos, mirusiųjų kūnai mirkomi dezinfekciniame skystyje, tvarką bando palaikyti kariuomenė. Kol miestas byrėjo į šipulius, vietinė vadovybė galvojo ne apie tai, kaip išgelbėti žmones, o kaip nuslėpti tiesą. Ir jiems tai pavyko.

Sovietams jokie draudimai ar rizika nerūpėjo