Maskvos pareigūnai nerimauja dėl tebekylančios žvaigždės: Putinas jį mato kaip žmogų, galintį „pažadinti“ tautą

Purvinose kalvelėse, esančiose Ukrainos rytuose, į pietus nuo Bachmuto, riba tarp gyvybės ir mirties yra plonytė. Ukrainos evakuacijos brigados kariui Jaroslavui Hervolskiui ji praktiškai neegzistuoja. Jau du su puse mėnesio J. Hervolskis klampoja po purvą gaudžiant artilerijai, ieškodamas savo ginklo brolių – gyvų ar mirusių. Atsikvėpti beveik nėra kada. Gruodžio viduryje surengta sėkminga ukrainiečių ataka nustūmė Rusijos pajėgas kilometrą už Bachmuto. Tačiau J. Hervolskiui darbo dėl to nesumažėjo, nes Ukrainos nuostoliai tebesiekia po tuziną žuvusiųjų kasdien. Dabar rusai vėl puola, ir kūnų daugėja. „Sunku apibūdinti tą jausmą, – sakė jis. – 40 lavonų, gulinčių vienas ant kito. Dyzelinas, kraujas ir pūvantys palaikai. Nepavydėtina situacija, ir negali žinoti, kada ateis tavo eilė.“

Fronto linija netoli Bachmuto, nedidelio ir nualinto miestelio, įsikūrusio už 43 kilometrų į šiaurę nuo Donecko, šiuo metu yra karščiausių mūšių vieta Ukrainoje. Didžiulis žuvusiųjų skaičius yra sunkiai pateisinamas, nes Bachmuto strateginė vertė yra ribota, juk tai viso labo geriamojo vandens šaltinis ir kelių transporto mazgas.

Visgi tikrasis Bachmuto reikšmingumas slypi toli Maskvoje –