„Manau, kad dauguma žmonių nenorėtų gyventi pasaulyje, kuriame galima skelbti tik tokias žinutes, kurias technologijų įmonės laiko 100 proc. teisingomis, – studentų pilnoje Gastono auditorijoje Džordžtauno universitete Vašingtone kalbėjo M. Zuckerbergas. – Žmonės politikų žodžius turėtų vertinti patys.“
Pastarosiomis savaitėmis „Facebook“ sulaukė kritikos dėl politinių reklamų, o kandidatų į prezidentus Joe Biden ir Elizabeth Warren kampanijų atstovai reikalavo pašalinti iš „Facebook“ jokiais įrodymais neparemtus teiginius skelbiančias prezidento D. Trumpo politines reklamas. „Facebook“ tai padaryti atsisakė, taip iškeldama svarbesnį klausimą – ar tokias reklamas socialiniuose tinkluose reikėtų reguliuoti.
M. Zuckerbergas teigė, jog svarstė savo platformoje politines reklamas išvis uždrausti (jos sudaro tik nedidelę įmonės verslo dalį) – tačiau nusprendė, kad jas uždraudus būtų suteikiama pranašumų dabar valdantiems politikams.
„Manau, kad kuo reikėtų tikėti, o kuo ne, demokratijoje turėtų nuspręsti žmonės, o ne technologijų įmonės“, – teigė jis.
Įmonė netikrina politikų įkeliamų žinučių, taip pat ir reklamų, teisingumo, kad nepasirodytų, jog palaiko tam tikras politines pažiūras. E. Warren anksčiau šį mėnesį pasinaudojo šia politika ir įkėlė seriją reklamų, teigiančių, jog M. Zuckerbergas palaiko antros kadencijos siekiantį D. Trumpą – nors tai ir netiesa. Demokratų kandidato nominacijos siekianti E. Warren melagingas reklamas įkėlė norėdama atkreipti dėmesį į „Facebook“ politiką po to, kai D. Trumpas pateikė reklamą, kurioje be jokių įrodymų kaltino kitą demokratų kandidatą Joe Biden papirkinėjus valstybės pareigūnus Ukrainoje.
„Facebook“ nusprendė pardavinėti amerikiečių asmeninius duomenis politikams, siekiantiems teikti jiems jau paneigtų melų ir konspiracijos teorijų kupinas reklamas, taip užgožiant dirbančių amerikiečių balsus“, – teigė J. Biden atstovas spaudai Bill Russo.
M. Zuckerbergas įspėjo, kad jei technologijų įmonės ir platformos, pavyzdžiui, „Facebook“, nekovos už žodžio laisvę, visas internetas vieną dieną gali tapti panašus į Kinijos internetą. Pasak jo, Kinijos vyriausybė kuria cenzūruotą interneto versiją ir ją eksportuoja siūlydama populiariausias savo internetines paslaugas.
Jis pavadino „Bytedance Inc.“ priklausantį konkurentų socialinį tinklą „TikTok“ viena tokių paslaugų ir tvirtino, kad „TikTok“ cenzūravo žinutes iš Honkongo protestų.
„Iki šiol beveik visose šalyse išskyrus Kiniją internetą formavo amerikiečių platformos, žodžio laisvę laikančios nepaneigiama vertybe, – teigė M. Zuckerbergas. – Tačiau negalima garantuoti, kad šios vertybės ir toliau liks tokios svarbios.“
Savo kalboje, pristatytoje kaip diskusija apie žodžio laisvę, M. Zuckerbergas taip pat tvirtino, kad platformos dydis ir mastas suteikia žmonėms naują galią – galimybę dalintis savo mintimis su didžiulėmis žmonių masėmis. Jis šią galią pavadino „penktąja valdžia, viena iš kitų mūsų visuomenės galios struktūrų.“ Jis įrodinėjo, kad labai svarbu suteikti balsą pavieniams asmenims, nes taip daroma didžiausia pažanga siekiant socialinių pokyčių.
„Socialinių neramumų laikais dažnai patiriame pagundą nebevertinti žodžio laisvės. Norime jos teikiamos pažangos, tačiau nenorime įtampos, – aiškino jis. – Geras to pavyzdys – Martinas Lutheris Kingas Jr., parašęs garsųjį laišką iš kalėjimo, kur prieštaraujant konstitucijai įkalintas už taikų protestą.“
Tačiau Martino Lutherio Kingo Jr. dukra Bernice King socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad prieš buvusį kovotoją už pilietines teises M. Kingą politikai taip pat „buvo pradėję klaidingos informacijos platinimo kampanijas“, kurios „sudarė tinkamas sąlygas jį nužudyti.“
Pasak M. Zuckerbergo, internetines paslaugas teikiančios įmonės, taip pat ir „Facebook“, gali ne tik ginti žodžio laisvę, bet ir spręsti naujų technologijų keliamas problemas. Jis pripažino, kad kai teisė pasisakyti suteikiama visiems, kai kurie žmonės neišvengiamai bando skatinti smurtą ir pakreipti rinkimų eigą. Kadangi „Facebook“ tokia didelė, teigė jis, net jei žalą daryti nori tik nedidelis procentas vartotojų, jų iš tiesų būna daug. Tačiau, pasak jo, įmonė nusprendė daugiau dėmesio skirti bandant užtikrinti, kad vartotojas tikras, o ne vertinti patį žinutės turinį.
Nors „Facebook“ yra privati įmonė, todėl pagal pirmąją JAV konstitucijos pataisą ginti žodžio laisvės neprivalo, jos paslaugomis visame pasaulyje naudojasi daugiau kaip 2,7 mlrd. žmonių. Įmonės algoritmai (programinė įranga, nusprendžianti, kas žmonėms pateikiama naujienų sraute) ir žinučių turinį reguliuojanti politika daro didžiulę įtaką tam, kas bus išgirsti, o kas ne.
Įmonės sprendimai dažnai būdavo prieštaringi, todėl „Facebook“ nuolat teko gintis nuo vyriausybės vadovų, manančių, kad „Facebook“ arba pernelyg daug, arba pernelyg mažai reguliuoja, kas jame skelbiama.
Po Rusijos įsikišimo į 2016 m. rinkimus, „Facebook“ sukūrė metodą, leidžiantį trečiųjų šalių tikrintojams patikrinti, ar žinutės teisingos, ir pažymėti neteisingas. Pažymėtos žinutės nustumiamos į naujienų srauto galą, tačiau niekada nepašalinamos. Ši sistema, kuri dažnai žinučių neįvertina iki tol, kol jos tampa itin populiarios, politinėms reklamoms netaikoma.
Kad laikomasi „Facebook“ taisyklių, nurodančių, ką jų tinkle bei „Instagram“, „Facebook Messenger“ ir „WhatsApp“ galima palikti, o ką reikia pašalinti, užtikrina visame pasaulyje už žemą atlyginimą dirbančių samdomų darbuotojų grupės, kurios kasdien „Facebook“ tinkle patikrina daugiau kaip 100 mlrd. žinučių. Jų rezultatai dažnai nenuoseklūs, todėl trikdo vartotojus. Šiuo metu įmonė kuria nepriklausomą tikrintojų valdybą, kuri galės tarti paskutinį žodį dėl „Facebook“ sprendimų, su kuriais vartotojai nesutinka.
„Facebook“ į bėdą buvo pakliuvusi ne tik dėl turinį reguliuojančios politikos, bet ir naujo naujienų srauto algoritmo, daugiau dėmesio skiriančio žinutėms, kurios susilaukia emocinio vartotojų atsako. Dėl jo šokiruojančios naujienos (taip pat ir neteisingos) plinta greičiau. „Facebook“ neteisingos informacijos šalinti neskuba dėl to, kad nerimauja, jog sulauks kaltinimų, ypač iš konservatyvių pažiūrų asmenų, kad tinklas politiškai šališkas. Nors įmonė teigė neradusi jokių įrodymų, kad tinkle palaikoma viena pusė, norėdamas pagerinti santykius M. Zuckerbergas keletą kartų buvo susitikęs su konservatyviais politikais.
