Kosmoso lenktynės sugrįžo, bet dabar viskas kitaip: kai kurios valstybės nusispjovė ant senųjų taisyklių

Tai – apie ją.

Turkijos pramonės ir technologijų ministras Mustafa Varankas interviu naujienų agentūrai „Anadolu“ vasario 28 dieną pasidžiaugė jo šalies sukurta hibridiniu varikliu varoma raketa, kurią turkai planuoja naudoti skrydžiams į Mėnulį. Pasak ministro, raketa yra dalis Turkijos programos, pašauktos išvesti šalį į kosmoso aukščiausiąją lygą. Vasario 9-ąją ir prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pristatė programą 2023–2028 metams, pagal kurią turkai planuoja nuosavą kosmodromą, pasiųsti žmogų į kosmosą, iškelti į Žemės orbitą civilinės bei karinės paskirties palydovus.

Birželio 1-ąją Pietų Korėja pristatė modelį savo pirmos, 2010 metais pradėtos kurti, raketos „Nuri“ prieš planuojamą jos paleidimą spalį. „Nuri“ gamybai valstybė skyrė apie 1,8 milijardo dolerių; 200 tonų raketa pajėgi transportuoti 1,5 tonos palydovą.

O Elono Musko kompanija „SpaceX“ gegužės 27 dieną minėjo šimtąjį sėkmingą sunkiosios raketos „Falcon 9“ paleidimą (paskutinė „Falcon 9“ avarija nutiko 2015-ųjų birželį). Tai buvo ir 29 nuo 2019-ųjų gegužės 60 interneto palydovų išvedimas į Žemės orbitą pagal projektą „Starlink“.

Prieš tai balandžio 15-ąją leidinys „Space News“ informavo, jog „SpaceX“ atsirinko raketą nešėją, kuri 2023-aisiais gabens į Mėnulį JAV Kosmoso agentūros NASA aparatą „Griffin-1“. Pagal sutartį su kompanija „Astrobotic“, tai bus „Falcon Heavy“. „SpaceX“ interneto puslapyje nurodoma, kad vieno „Falcon Heavy“ paleidimo mažmeninė kaina siekia 90 milijonų dolerių, reikšmingai mažiau, nei siūlo valstybinės sutartys.