Pirmadienį, Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 70-ųjų metinių išvakarėse, Kinijos žemyninės dalies kino teatruose bus rodomos mažiausiai trijų filmų, vaizduojančių paprastų kinų pasiekimus, premjeros. Šalis antradienį minės Nacionalinę dieną.

„Mano tauta, mano šalis“ (angl. My People, My Country), režisuotas septynių žinomiausių Kinijos kino kūrėjų – įvairių piliečių prisiminimai apie svarbiausias tautos istorijos akimirkas. „Alpinistai“ (angl. The Climbers) pasakoja apie pirmąją Kinijos komandą, 1960 m. užkopusią į Everesto kalną, o „Kapitonas“ (angl. The Captain) – istorija apie lakūnus, kurių įgūdžiai išgelbėjo keleivinį lėktuvą nuo katastrofos.

Nors Kinija ir anksčiau pasitelkdavo filmus ideologijai ir patriotizmui kurstyti, šių kino premjerų tikslas – sustiprinti nacionalizmą, pasididžiavimą Kinija ir padėti prezidentui Xi Jinpingui suderinti partijos ir šalies interesus. Kampanija pradėta tuo metu, kai Pekinas ieško būdų, kaip užbaigti Honkongo protestus ir paskatinti ekonomikos augimą.

„Poreikis neabejotinai yra, ir jie neabejotinai stums“ šiuos filmus, sakė Seanas Tierney, Honkonge įsikūręs kino kritikas. Jis pažymėjo, kad visi trys filmai „pernelyg raudoni, kad būtų nepopuliarūs“ tarp Kinijos žiūrovų.

Kelis mėnesius besitęsiantys protestai, kuriuos sukėlė prieštaringai vertinamas ekstradicijos įstatymo projektas, pavirto didžiausiu iššūkiu Pekino valdžiai buvusioje Didžiosios Britanijos kolonijoje nuo tada, kai ji 1997 m. buvo grąžinta Kinijai. Mitingai prieš jau atšauktą įstatymo projektą palaipsniui išaugo į prodemokratišką ir prieš Pekiną nukreiptą judėjimą, kurio pagrindinis reikalavimas – visuotinė rinkimų teisė.

Kinijoje

Užsitęsęs prekybos karas su Jungtinėmis Valstijomis taip pat atnešė žalos 13,6 trilijonų dolerių dydžio ekonomikai. Įtampa su JAV padarė neigiamą poveikį vartotojų išlaidoms, gamyklų produkcijai ir darbo rinkai: prognozuojama, kad netrukus augimas pasieks lėčiausią tempą per beveik tris dešimtmečius.

Pabrėždamas ryšį tarp Komunistų partijos ir filmų, kuriais siekiama išplėtoti partijos ideologiją, tuometinės valstybinės Spaudos, leidinių, radijo, kino ir televizijos administracijos pareigūnas 2017 m. gruodžio mėnesį kino industrijos atstovams pareiškė, kad filmai turėtų tarnauti „socialistinės kultūros klestėjimo ir Kinijos svajonės įgyvendinimo propagavimui“, kaip apibrėžė pats Xi Jinpingas.

Keli patriotiniai filmai sulaukė ir komercinės sėkmės.

2017 m. „Vilkas karys 2“ (angl. Wolf Warrior 2) – filmas apie Kinijos specialiųjų operacijų pajėgų karininką dezertyrą, kuris pats vienas išgelbėjo šimtus Kinijos piliečių iš karo siaubiamos Afrikos šalies – iš bilietų pardavimų uždirbo apie 800 milijonų dolerių ir tapo visų laikų pelningiausiu šalies filmu. Kitais metais pasirodęs filmas „Operacija „Raudonoji jūra“ (angl. Operation Red Sea) – apie karinį būrį, gelbėjantį tautiečius nuo teroristinių išpuolių fiktyvioje arabų šalyje – pagal pelningumą buvo penktas.

Kinijoje

Grandiozinis paradas

Kurstydami nacionalinį pasididžiavimą, maždaug 70 kino teatrų visoje žemyninėje Kinijos dalyje antradienį tiesiogiai transliuos Nacionalinei dienai skirtus šventinius renginius, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Pagrindiniu įvykiu taps grandiozinis karinis paradas sostinės gatvėmis, kuriame pasirodys tankai, kariniai transporteriai ir žąsele žygiuojančių kareivių kolonos. 80 minučių truksianti procesija praeis pro Tiananmenio aikštę.

Nors toks filmas kaip „Mano tauta, mano šalis“ Honkongo gyventojų veikiausiai nesudomins, žemyninėje dalyje jis turėtų sulaukti didžiulio pasisekimo.

Vietinė bilietų platinimo platforma „Maoyan“ paskelbė, kad bilietų pardavimai į visus filmus jau viršijo 1 milijardą juanių (140 milijonų dolerių), įskaitant išankstinius pardavimus – tokia suma laikoma „blokbasterio“ standartu, teigia Stanley Rosenas, Pietų Kalifornijos universiteto profesorius. Pasak „Maoyan“, „Mano tauta, mano šalis“ uždirbo 2 milijardus juanių.

Vidurnakčio vėliava

Pardavimus galėjo paskatinti ir vyriausybinių organizacijų masinis bilietų pirkimas savo nariams, pastebi S. Rosenas, kuris jau daugiau nei dešimtmetį stebi Kinijos kino industriją ir jos santykius su vyriausybe.

Atotrūkis tarp filmo lūkesčių Honkonge ir žemyne taip pat rodo iššūkį, su kuriuo susiduria Pekinas, mėgindamas užkariauti miesto gyventojų širdis ir protus.

Kinijoje

Didžiosios Britanijos Honkongo suvereniteto perdavimas Kinijai 1997 m. liepos 1 d. – viena iš septynių svarbiausių filmo „Mano tauta, mano šalis“ akimirkų.

Šiame segmente rodoma policininkė ir laikrodininkas, kurių istorijos persipina artėjant perdavimo dienai, kai vidurnaktį privalo būti iškelta Kinijos vėliava. „Negalima atidėti nė sekundei“, – pakartotinai pabrėžia personažai.

Pekinas tikisi, kad segmentas apie Honkongo sugrįžimą į Kinijos glėbį viso pasaulio kinams primins, kad šis administracinis regionas yra, be abejonės, Kinijos teritorija, ir nepatiks tiems, kurie Honkonge laiko iškėlę Amerikos ar Didžiosios Britanijos vėliavas, sako S. Rosenas.

„Taigi laikas ir tikslinė auditorija yra susiję su įvykiais Honkonge, tačiau ne tik su Honkongu, nes, suprantama, juo pažymimos ir 70-osios metinės“, – teigia jis.