Kim Jong Unas valdo jau 10 metų: Šiaurės Korėja yra labiau nei bet kada panaši į pragarą

Žvelgiant į Han upės žiotis nuo netoli Pietų Korėjos sostinės Seulo esančiame Aegibongo taikos parke įsikūrusios observatorijos, Šiaurės Korėja atrodo ranka pasiekiama. Už mažiau nei pusantro kilometro nuo šios observatorijos matyti, kaip Šiaurės Korėjos gyventojai darbuojasi laukuose, sunkvežimiais skuba į nedidelį karjerą ar važinėja dviračiais po neaukštų daugiabučių kvartalą netoli upės kranto. Jei kuris nors iš jų skirtų bent akimirką ir žvilgtelėtų į kitą pusę, galbūt jiems pavyktų išvysti minėtajame apžvalgos taške susibūrusius Pietų Korėjos moksleivių, mėginančių iš arčiau pažvelgti į jų miestelį pro žiūronus, pulkelius.

Bandymai kirsti sieną, nesvarbu, sausuma ar vandeniu, visados laikyti beprotiškais ir nutrūktgalviškais. Visgi artumo jausmas, apimantis žvelgiant į upę Kimpo pusėje, mažai kada buvo apgaulingesnis nei šiandien, prabėgus Kim Jong Uno, Šiaurės Korėjos „milenialso“ diktatoriaus, valdymo dešimtmečiui. Paskutinės atsivėrimo ir reformų viltys žlugo, kai 2019-aisiais paskutiniajame susitikime Vietname Kim Jong Unui ir tuometiniam Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui susitarti ir atleidimą nuo sankcijų iškeisti į branduolinį nusiginklavimą nepavyko. Per pastaruosius dvejus metus nutrūko dar daugiau iš vis dar likusių ryšių, Šiaurės Korėją siejusių su išoriniu pasauliu, mat, reaguodamas į koronaviruso pandemiją, Kim Jong Unas įvedė vieną griežčiausių pasaulyje sienų uždarymų.