Ir ne tik todėl, kad lėktuvuose mažinamos sėdynės. Oro transportas sudaro 2–2,5 proc. visame pasaulyje išmetamo anglies dioksido, todėl keliautojams nuolat tenka spręsti dilemą, ar klausyti sąžinės balso, ar pamatyti visą (šylančios) planetos grožį.

Daugeliui naudotis anglies dioksido kompensacine sistema daug paprasčiau, negu autostopu keliauti per Atlantą jachta arba daugiau niekada neskristi. Bet ar ši sistema veikia? Atsakymas toks pat miglotas, kaip išmetamųjų dujų temdomas dangus.

Kaip veikia anglies dioksido kompensacinė sistema – ir kodėl ji dažnai neveiksminga

Anglies dioksido kreditas apibrėžiamas kaip lėšos, už kurias iš atmosferos pašalinama viena metrinė tona anglies dioksido. Priklausomai nuo to, kokį projektą tuo kreditu finansuojate, jo kaina gali smarkiai skirtis – pavyzdžiui, saugoti miškus daug pigiau negu gaminti neteršiančias virykles trečiojo pasaulio šalyse.

Tačiau sistema turi daug trūkumų. Gegužės mėnesį „ProPublica“ reporterė Lisa Song paskelbė, jog dauguma kompensacinės sistemos projektų savo pažadų neįgyvendina, o paprasčiausiai suteikia įmonėms ir vartotojams galimybę negriaužiamiems sąžinės didinti išmetamo anglies dioksido kiekį. „Jei visame pasaulyje reikėtų istoriškai įvertinti anglies dioksido kompensacinių sistemų patikimumą, joms būtų galima drąsiai rašyti dvejetą“, – teigė L. Song.

G. Thunberg

Kartais tokiais kreditais surinktos lėšos laikomos ižduose, kol susidaro tam tikra suma, tačiau iki to laiko projektas, kurį jomis norėta finansuoti, jau būna užbaigtas (arba nutrauktas). Taip pat pasitaiko, kad kreditus tiems patiems projektams teikia kelios įmonės, o sumažinto anglies dioksido kiekį kiekviena jų priskiria sau – tai vadinama „dvigubo skaičiavimo“ efektu. Be to, kartais paskaičiavimai, kiek anglies dioksido pašalins užbaigtas projektas, būna netikslūs.

Tačiau yra ir daugiau keblumų. Miškininkystės kreditai atrodo paprasti – jei pasodinate ar išsaugote medį, jis iš atmosferos sugeria anglies dioksidą. Tačiau tokie projektai nepasižymi skaidrumu (galima užduoti klausimą – ar medis stovėtų, net jei ir nebūtumėte paaukoję pinigų?). Be to, galimas ir neigiamas poveikis – pavyzdžiui, bambukai greitai auga ir veiksmingai sugeria anglies dioksidą, tačiau jie – invazinė rūšis. Kai kuriais projektais siekiama pelno. Kai kurios agentūros prašo neįtikėtinai didelių mokesčių.

Tai – tik prasčiausios praktikos pavyzdžiai, tačiau geriausiomis praktikomis į projektą taip pat įtraukiama vietos bendruomenė ir kuriamas socialinis gėris. Pavyzdžiui, suteikus paramą besivystančiose šalyse įsigyti geresnių viryklių, kurui sunaudojama mažiau medienos, todėl lėčiau kertami miškai, be to, gerinama žmonių gyvenimo kokybė (tiek dėl viryklės privalumų sveikatai, tiek dėl to, kad mažiau laiko praleidžiama renkant malkas).

Nuspręsti, kaip kompensuoti išmestą anglies dioksidą, beveik taip pat sunku, kaip ir nuspręsti, kiek tam skirti lėšų. „Jei skirtingomis skaičiuoklėmis skaičiuosite, kiek reikėtų sumokėti, kad kompensuotumėte tą patį skrydį, galite gauti visiškai skirtingus rezultatus“, – teigia prabangias ekskursijas teikiančios agentūros „Red Savannah“ įkūrėjas George Morgan-Grenville. Praėjusį mėnesį jo įmonėje pradėtas ilgalaikis planas siekiant užtikrinti, kad vykdant vidines įmonės operacijas nebus išmetama anglies dioksido, be to, ketinama pradėti kompensuoti klientų nuotykius anglies dioksido kreditais. G. Morgan-Grenville minėtus skirtingus rezultatus gausite todėl, kad kol nuskrisite iš taško A į tašką B, daug kas gali pasikeisti priklausomai nuo to, kokioje klasėje sėdėsite, kokiu lėktuvu skrisite, ar skrydis tiesioginis, kiek vešitės lagaminų ir panašiai.

Naujoji skaičiuoklė padėjo keliautojams suprasti, kad kompensuoti skrydžius galima veiksmingai ir nebrangiai (už vidutinio ilgio skrydį sumokėjus vos 10 JAV dolerių), todėl aukų padaugėjo septynis kartus.
Nikki Ekstein ir Justin Ocean


Nepatogios tiesos keičia pramonę

Laimei, suprasti visą šią painiavą darosi lengviau.

„Norime nereguliuojamai rinkai suteikti skaidrumo“, – teigia pelno nesiekiančios masinio finansavimo platformos „Cool Effect“, skirtos rinkti lėšas patikrintiems anglies dioksido mažinimo projektams, rinkodaros direktorė ir viceprezidentė Jodi Manning, kuri prižiūri partnerystes su kelionių agentūromis.

Prieš tris mėnesius J. Manning atnaujino dvejų metų senumo kelionių skaičiuoklę, todėl dabar klientai gali aiškiai (vos trimis mygtuko spustelėjimais) pamatyti, kiek kainuotų skrydį kompensuoti ir kam būtų skiriami pinigai. „Turime užtikrinti, kad pirkėjai supranta, kiek pinigų skiriama projektams, ir kiek – mokesčiui.“

Naujoji skaičiuoklė padėjo keliautojams suprasti, kad kompensuoti skrydžius galima veiksmingai ir nebrangiai (už vidutinio ilgio skrydį sumokėjus vos 10 JAV dolerių), todėl aukų padaugėjo septynis kartus. (Be to, „Cool Edge“ pateikia išsamios informacijos apie kiekvieną vykdomą projektą – nesvarbu, ar tai vėjo turbinos Kosta Rikoje, ar Amerikos indėnų vadovaujamos metano siurbimo iš atmosferos iniciatyvos Kolorade).

„Esame giliai įsitikinę, kad svarbi kiekviena tona, – teigia J. Manning. – Jei bent 50 proc. lėktuvu skrendančių žmonių kompensuotų vieną toną anglies dioksido, turėtume gigatoną. Tokio tikslo turime siekti ir tiek anglies dioksido kompensuoti, kad temperatūra nepasiektų 2 °C atšilimo ribos.“

Lėktuvas

Dar vienas naujausias J. Manning pasiekimas – partnerystė su 760 prabangias keliones teikiančių kelionių agentūrų jungiančia grupe „Ensemble Travel Group“, kuri į savo skaitmenines platformas įtraukė „Cool Effect“ skaičiuoklę. Nors taip dar neįgyvendinamas tikslas paprasčiausiai pridėti kompensavimo kainą prie kiekvienos užsisakytos kelionės kainos, pasiekimas vis tiek svarbus, nes tai – pirmoji tokia viso pasaulio mastu sudaryta partnerystė.

Tuo tarpu „Red Savannah“ savininkas G. Grenville-Morgan tikisi pasiekti tikslą kompensacijas priversti privalomomis ir ketina užtikrinti, kad dalį kompensavimo išlaidų prisiims pati įmonė, bei šviesti vartotojus, kad šie sutiktų prisiimti likusiąją dalį. Kol kas jo klientų skrydžių kompensacija bus apskaičiuojama skaičiuokle, kurioje atsižvelgiama į klasę lėktuve ir skrydžio trukmę, o tada atitinkama kompensacija už ištikimiausių klientų skrydžius bus iškart paaukojama aplinkosaugos organizacijai „Rainforest Trust“ (kiti klientai, kurie oficialiai įmonės lojalumo programai nepriklauso, bus raginami kompensaciją sumokėti patys).

O kodėl pasirinkta „Rainforest Trust“? Ši pelno nesiekianti organizacija teismuose gina miške gyvenančių čiabuvių bendruomenių teises Brazilijoje ir kitose šalyse, kur vietinių gyventojų teritorijas vis dažniau išperka miško kirtėjai. Be to, organizacijai aukoja neįvardytas asmuo, pasižadėjęs iki 2020 m. už kiekvieną auką dar kartą paaukoti tokią pačią sumą. „Taip jaučiame, kad kiekvieną skrydį kompensavome du kartus“, – teigia G. Grenville-Morgan.

Išmetamą anglies dioksido kiekį taip pat galima mažinti skrendant ekonomine klase, renkantis skrydžius be persėdimų ir nesivežant daug lagaminų. Be to, nors biologinis bei sintetinis kuras dar tik bandomi, kai kurios oro linijos, pavyzdžiui, „United“ ir „Delta“ šioje srityje sparčiai žengia į priekį, todėl už pastangas gali užsitarnauti klientų ištikimybę. „Swiss Air“ taip pat ėmėsi vykdyti iniciatyvą, suteikiančią keleiviams galimybę šiek tiek primokėti, kad būtų padidintas skrydžiuose naudojamo sintetinio kuro kiekis.
Nikki Ekstein ir Justin Ocean

Kaip sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį tiek danguje, tiek ant žemės

Galima imtis ekstremalios alternatyvos – liautis skraidyti savo malonumui.

„Kelionių kompensacijos – tai paprasčiausia iliuzija“, – teigia organizacijos „End Climate Silence“ direktorė ir Niujorko „New School“ universiteto partnerė profesorė Genevieve Guenther. G. Guenther ėmė gerokai mažiau skraidyti pradėjusi konferencijose dalyvauti internetu ir didžiąją dalį laiko nuo namų nutolti tik tiek, kiek galima nuvažiuoti automobiliu. „Jei norime imtis spręsti svarbiausią problemą, turime pakeisti savo nuostatą, kas yra atostogos“, – teigė ji.

„Tai nelengva, – priduria ji. – Tiesą pasakius, galima pasijusti siaubingai.“ Ji labai norėtų pamatyti savo šeimą ir draugus Danijoje, tačiau jaučia pareigą neskristi. Dėl to reikia ne nusipirkti ką nors labai brangaus (pavyzdžiui, jos turimą elektromobilį), bet atsisakyti vienos savo gyvenimo privilegijos. „Net jei visi nustosime skraidyti, pasaulinio atšilimo nesustabdysime“, – pripažįsta ji. Tam reikia pilietinio įsitraukimo ir politinių pokyčių. Vis dėlto ji teigia, kad „vienintelis etiškas keliavimo būdas – lėtos kelionės, kuriomis į atmosferą neišmetama anglies dioksido.“

Tačiau jei tai nesuderinama su jūsų pasaulėžiūra, pirmenybę vis tiek galite skirti teigiamam kelionių poveikiui.

„Iš pradžių pažvelkime į kelionių pramonę tinkamame kontekste, – aiškina „Red Savannah“ savininkas G. Morgan-Grenville. – Mes nesame didžiausi nusidėjėliai – kelionių pramonė sudaro 10,4 proc. pasaulinio BVP bei suteikia vieną iš dešimties pasaulio darbų – ir vieną iš penkių per paskutiniuosius penkerius metus sukurtų naujų darbų.“ Kai kurie iš šių darbų padeda darbuotojams pasitraukti iš destruktyvių pramonių, pavyzdžiui, miškų kirtimo, kalnakasybos ir neekologiškos žūklės bei žemės ūkio.

Lėktuvas

Išmetamą anglies dioksido kiekį taip pat galima mažinti skrendant ekonomine klase, renkantis skrydžius be persėdimų ir nesivežant daug lagaminų. Be to, nors biologinis bei sintetinis kuras dar tik bandomi, kai kurios oro linijos, pavyzdžiui, „United“ ir „Delta“ šioje srityje sparčiai žengia į priekį, todėl už pastangas gali užsitarnauti klientų ištikimybę. „Swiss Air“ taip pat ėmėsi vykdyti iniciatyvą, suteikiančią keleiviams galimybę šiek tiek primokėti, kad būtų padidintas skrydžiuose naudojamo sintetinio kuro kiekis.

„Iš visų galimų klimato kaitą skatinančių veiksnių daugiausiai nerimo man kelia ne aviacija“, – teigia tyrimų organizacijos „Project Drawdown“ vykdomasis direktorius Jonathan Foley. Jo organizacijoje pagal įtaką aplinkai vertinami ir reitinguojami tvarumą užtikrinantys sprendimai (skrydžių poveikis aplinkai sąraše užima 43‑iąją vietą; šaldymo priemonių – 1‑ąją).

Pasak jo, tiek keliaujant, tiek būnant namuose didesnę įtaką aplinkai daro kiti dalykai, pavyzdžiui, mada ir išmetamas maistas. Mados ir maisto pramonių gamybos ir atliekų įtaka aplinkai daug didesnė, negu lėktuvų kuro.

Taip pat galite geriau apgalvoti, kur keliauti.

Pavyzdžiui, užsisakę kelionę į koncesijos teisėmis bendruomenei priklausančią vietovę Kenijoje galite prisidėti prie svarbių „Project Drawdown“ įvardijamų problemų, pavyzdžiui, vietos gyventojų teisės valdyti žemę, sprendimo. „Apsistokite gražiame ūkyje, kur užsiimama atsinaujinančiu žemės ūkiu, vietovėje, kur keičiami ūkininkavimo pricipai, ar ekologiškame viešbutyje, kuriame galima išmokti kelionei į Niujorką svarbių pamokų apie klimato kaitą“, – teigia J. Foley.

Jo nuomone, į keliones vis dėlto reikėtų žvelgti kaip į gėrio šaltinį, o ne pasaulio pabaigos artinimą.

„Martinas Liuteris Kingas nekalbėjo apie savo košmarus – jis kalbėjo apie svajones, – teigia J. Foley. – Ar klimato kaita besirūpinantys žmonės neturėtų svajoti apie gražius ir pasaulį praturtinančius, o ne griaunančius dalykus?“