Karo metinėms praėjus: iki šiol liko neatsakytas vienas klausimas

Rusijos karo prieš Ukrainą metinės, atrodytų, jau iš visų pusių aptartos tiek analitikų, tiek ir pseudoinfluencerių, tačiau glumina tai, kad iki šiol neatsakyta į klausimą, kodėl Putinas pradėjo plataus masto invaziją, kurią griežtai draudžia vadinti karu. Išties sunku tą racionaliai paaiškinti. Ko siekia valstybė, nuožmiai atakuodama savo taikios kaimynės miestus ir kaimus, žudydama civilius, naikindama infrastruktūrą?

Rusijoje sutrypęs paskutinius pilietinių laisvių daigus, Putinas karo reikmėms nedvejodamas aukoja savo šalies „žmogiškuosius išteklius“, socioekonomines perspektyvas. Agresyvi politika, nusikaltimai žmoniškumui, rusų kariuomenės kasdien daromi Ukrainoje, prieš Kremliaus „rašistų“ režimą nuteikė net iki tol buvusias Rusijai palankias, juo labiau neutralias valstybes. Tikruosius karo tikslus viešai bandoma užmaskuoti prasimanymais, neva viskas buvę atvirkščiai – tai Ukraina klastingai planavusi užpulti Rusiją. Tačiau akivaizdu, kad nauju „mažu pergalingu karu“ diktatorius tikėjosi pakelti smunkančius savo reitingus, sustiprinti autoritetą, kaip jau buvo pavykę 2008 m. po trumpo karo su Sakartvelu, o ypač 2014 m., kai be rimtesnio pasipriešinimo ir be jokių geopolitinių pasekmių okupuotas Krymas. Rusams tai sukėlė euforiją ir pasididžiavimą atgimstančia imperija.