Naujajai karinei doktrinai pritarė net užsispyrusios armijos, tokios kaip Izraelio gynybos pajėgos. „Izraelio vyriausieji vadai manė, kad ateities karuose nebebus sutelktų dalinių manevrų, – rašė Izraelio ginkluotųjų pajėgų mokymų centro dėstytojas Eado Hechtas. – Teritorijų užėmimas pradėtas laikyti nesvarbia ir netgi... priešingus rezultatus duodančia taktika.“ 2020 m. Azerbaidžano iškovota pergalė prieš Armėniją lyg ir patvirtino tiksliųjų ginklų pranašumą prieš sausumos pajėgas. „Turime pripažinti, kad senos didelių tankų mūšių Europos žemyne koncepcijos nebeaktualios, – 2021 m. lapkričio mėnesį pareiškė tuometinis Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas. – Yra kitų, geresnių, sričių, į kurias reikėtų investuoti, pavyzdžiui, kibernetinė karyba, nes toks bus karas ateityje.“ Po trijų mėnesių Rusija įsiveržė į Ukrainą.
2023.07.13 13:38
Karas Ukrainoje parodė, kaip technologijos keičia mūšio lauką: karybos ekspertai tikėjosi ne to
(1)The Economist
FOTO:
XX a. aštuntajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos generolai suprato, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), pirmaujančios mikroelektronikos srityje, pirmauja ir didelio nuotolio tiksliųjų ginklų, jutiklių (tokių kaip palydovai) taikiniams aptikti ir tinklų minėtosioms technologijoms sujungti kūrimo srityje. Šią kariniams tikslams naudojamos įrangos visumą jie pavadino skambiais žodžiais: „žvalgybos ir smūgių kompleksas“. Operacija „Audra dykumoje“, Amerikos greita ir lengva pergalė prieš Iraką 1991-aisiais, buvo dar vienas JAV technologinio pranašumo įrodymas. Kodėl kovoti apkasuose, jeigu galima paralyžiuoti priešą tiksliais smūgiais į vadavietes ir logistikos tinklą toli nuo fronto linijos? Amerikos mąstytojai džiaugėsi „karinių reikalų revoliucija“.
The Economist
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (1)