Mūšiai ir apšaudymai Ukrainoje tebevyksta jau daugiau nei keturis mėnesius ir gali užsitęsti neribotą laiką. Politikai ir karo ekspertai kalba apie sekinamąjį karą, kuriame šiandien nė viena konflikto pusė neturi reikšmingo pranašumo, bet tikisi sutelkti pajėgų triuškinančiam smūgiui. Net apytikrių datų ir tolesnės karo eigos prognozavimas šiandien atrodo beprasmiu užsiėmimu. Vis dėlto apie pokarinio pasaulio kontūrus galima ir reikia galvoti iš anksto.
Šio straipsnio autorius yra Sergejus Michailovas – rusų publicistas, buvęs verslininkas. Nuo 2012 m. jis nuolatos gyvena Prancūzijoje. Nuo 2018 m. bendradarbiauja su nepriklausoma Rusijos žiniasklaida: Maskvos Carnegie centru, nepriklausomų žurnalų platforma „Republic“ ir televizijos kanalu „Dožd“.
Ukrainos užduotis – paprasta ir aiški: visiškas savo teritorijos išlaisvinimas ir sugriautos šalies atstatymas padedant Vakarų sąjungininkams. Rusijoje suprantami karo tikslai vis dar nesuformuluoti, vietoje jų skamba vienas kitam prieštaraujantys pareiškimai, o tikėtini skatinamieji motyvai labiau apibūdinami kriminalinės psichiatrijos terminais kaip visas mintis užvaldęs noras tiesiog sunaikinti Ukrainą. Tačiau yra trečioji konflikto šalis