Kaip Rusijos „draugė“ Kinija mato Prigožino maištą: tai tik patvirtino seniau turėtą požiūrį

Ko Kinijos vadovai galėtų pasimokyti iš neseniai Rusijoje įvykusios „Vagner“ dramos? Pekine mokslo žmonės sako, kad Kinija nėra ta šalis, kuriai reikėtų pamokų. Atvirkščiai, tai Rusija turėtų mokytis iš gero Kinijos pavyzdžio. Tiksliau kalbant, Vladimiras Putinas turėtų pasimokyti išminties iš Kinijos komunistų partijos įkūrėjų, kurie nuo pat pirmųjų revoliucijos dienų įvedė griežtą, nuo viršaus į apačią sklindančią, politinę ginkluotų kovotojų kontrolę. Jie cituoja partijos pirmininko Mao Zedongo posakį: „Partija vadovauja ginklui, niekada negalima leisti, kad ginklas vadovautų partijai“.

Šis ramus tonas gali nustebinti kai kuriuos asmenis Vakaruose. Logika perša mintį, kad neramumai Rusijoje turėtų išprovokuoti nepasitikėjimo savimi krizę Kinijos valdžios koridoriuose. Juk likus vos kelioms dienoms iki V. Putino invazijos į Ukrainą, Rusijos lyderis užsitikrino raštišką susitarimą, kuriame jo kolega Xi Jinpingas pasisakė už draugystę „be ribų“. Net ir tuomet, kai Rusijos kariai bei samdiniai Ukrainoje vykdo žiaurius nusikaltimus, Kinijos diplomatai ir propagandistai laikosi nekintančio scenarijaus: kad dėl šio karo kalti Vakarai, kurie, plėsdami NATO aljansą, įstūmė Rusiją į kampą, o karas niekaip nesibaigia dėl tiekiamų ginklų, iš kurių pelnosi Amerikos ginklų prekeiviai. Jie laikėsi šių prorusiškų nuostatų, nepaisant to, kad jos kenkia Kinijos įvaizdžiui daugelyje Vakarų sostinių, ypač Europoje.