Šiame įstatyme nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2000 m. lapkričio 1 d. kreipiasi į Rusijos Federaciją dėl SSRS okupacijos metu padarytos žalos atlyginimo, kartu pateikdama šios žalos skaičiavimus, taip pat apie tai informuoja Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos Tarybą ir Europos Sąjungą bei nuolatos siekia šių tarptautinių organizacijų ir jų valstybių narių paramos sprendžiant SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai klausimus. Jau praėjo beveik ketvirtis amžiaus, bet nei vienai valdžiai (Vyriausybei, Seimui, Prezidentui) šio klausimo nepavyko išjudinti. Bandymų buvo, bet jie ir liko tik bandymais. Jei Rusija būtų civilizuota ir demokratinė valstybė, okupacinės žalos atlyginimo klausimą ji tikrai spręstų. Juk šių laikų Vokietija net iki šiol įvairiomis formomis ir kompensacijų dydžiais moka Antrojo pasaulinio karo nacistinės Vokietijos padarytą žalą. Tik keli pavyzdžiai, kurių yra daugybė: 2022 m. spalio mėnesį Lenkijos užsienio reikalų ministras pasirašė oficialią Vokietijai skirtą notą, kurioje išreikštas reikalavimas atlyginti apie 1,3 trilijono eurų žalą, padarytą nacistinės Vokietijos; atitinkamai 2015 m. Graikija pareikalavo apie 278 milijardų eurų reparacijų. Norėčiau apžvelgti, mano nuomone, 3 svarbiausius klausimus (ir problemas), su kuriais susiduria ir ateityje neabejotinai susidurs Lietuva, siekdama išspręsti SSRS okupacijos žalos atlyginimo dilemą. Gali būti, kad šį klausimą turės spręsti ne tik šio straipsnio skaitytojų vaikai, bet anūkai ar proanūkiai.
