Ką žinome – ir ko ne – apie ilgąjį COVID-19: tai gali būti visiškai kitokių sindromų rinkinys

Per daugiau nei dvejus metus nuo COVID-19 pandemijos pradžios mokslininkai nemažai sužinojo, kaip SARS-CoV-2 virusas paveikia kūną. Tačiau „ilguoju COVID“ vadinami simptomai ir komplikacijos perprasti menkiau. Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) ilguoju COVID vadina ilgiau nei keturias savaites po užsikrėtimo išlikusius simptomus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sako, kad įprastai jis pasireiškia praėjus trims mėnesiams po užsikrėtimo ir trunka bent du mėnesius. Pagrindiniai simptomai: nuovargis, oro trūkumas ir „smegenų rūkas“. Kas yra ilgasis COVID?

Sunku suskaičiuoti ilgojo COVID paplitimą, ir kai kuriose pirmosiose ataskaitose buvo pateikti išpūsti vertinimai. CDC mano, kad praėjus daugiau nei mėnesiui po užsikrėtimo vienam iš dešimties amerikiečių pasireikš ilgojo COVID simptomų. Britanijos nacionalinės statistikos biuras (ONS) skaičiuoja, kad 1,7 mln. žmonų ar 2,7 proc. populiacijos iki kovo 5-osios buvo pranešę apie ilgąjį COVID. Iš jų 1,1 mln. skundėsi sunkumais netgi užsiimant įprastomis kasdieninėmis veiklomis. Daugelis jautė nuovargį, trečdaliui pasireiškė oro trūkumas, o beveik ketvirtadalis kentė raumenų skausmą. Ši būklė dažniausiai pasireikšdavo moterims nuo 35-erių iki 49-erių metų ir skurdžiuose rajonuose gyvenantiems žmonėms. Dažniau apie tokius simptomus pranešdavo socialinės priežiūros, švietimo ar sveikatos priežiūros darbuotojai.

Tačiau kyla problemų ir dėl šių atsargių vertinimų.