Ji tikrai galėjo pasukti Europos keliu: suprasti Kiniją šiandien įmanoma tik susipažinus su kiniškąja pasaulio istorija

Vakaruose šį pasakojimą iš tikrųjų žino tik nedaugelis. O tai negerai, ypač dabar, kai Kinija pasaulinėje įvykių arenoje darosi vis stipresnė. Apie ją esame linkę kalbėti žiūrėdami pro savos pasaulio istorijos akinius. Vašingtono, Londono ar Paryžiaus diplomatai, akademikai, politikai ir žurnalistai suka galvą, kaip Kinijai rasti vietos mūsų pasaulyje. Tačiau kinai padėtį mato visai kitaip. Jie turi sava istorija, – ir, beje, labai ilga istorija, – pagrįstą savo supratimą, kokia yra jų vieta pasaulyje ir kaip pasaulis turi atrodyti. Suprasti Kiniją šiandien įmanoma tik susipažinus su šia kiniškąja pasaulio istorija.

Tai yra ištrauka iš Michaelo Schumano knygos „Supervalstybė grįžta. Pasaulio istorija pagal Kiniją“, kurią iš anglų kalbos vertė Vytautas Grenda, išleido leidykla „Kitos knygos“. Pažymėtina, kad ši knyga išleista 2020 m., red. past.

Ko nori Kinija? Tai didžiausias XXI amžiaus klausimas. Neginčytina, kad iš šioje epochoje kylančių supervalstybių ji svarbiausia. Kaip tai pakeis dabartinę pasaulio tvarką, kurią suprojektavo ir kuriai galiojant nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos viskam dirigavo Jungtinės Valstijos, – tai analitikų centrų studijų, Kongreso posėdžių, begalės laikraščių ir užstalės pašnekesių tema visiems nuo Vašingtono iki Tokijo. Ką gi dabar, įgijusi tiek naujos galios, Kinija darys? Taps Vakarų ir jų sąjungininkų partnere, o gal norės pakeisti pasaulį, įskiepyti naujas vertybes, įdiegti naujas institucijas, naujas prekybos ir finansinės veiklos tradicijas? Ar ji žais pagal mūsų taisykles, ar kurs naujas?

Iš esmės į šiuos klausimus atsakyti gana paprasta: Kinija nori to, ką...