Istorinė atmintis, bendra kova – šios šalys yra Rusijos „taikinys pirmojoje linijoje“: gąsdina net raketomis

Liepos mėnesio pradžioje iš Bulgarijos išvykę 70 Rusijos ambasados darbuotojų nepadėjo taško beprecedenčiame diplomatiniame skandale, kilusiame tarp dviejų šalių. Paskui paaiškėjo, kad Rusijos Federacijos (RF) ambasadai nebuvo pervesta 890 tūkst. JAV dolerių (878 tūkst. eurų) dėl Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų. Maskvos atsakomosios priemonės vis dar „ruošiamos“. Ir nors vargu ar bus nuspręsta nutraukti diplomatinius santykius, bendravimas su valstybe, dažnai laikoma Rusijos įtakos Europai placdarmu, kuriam laikui sustabdytas. Pastaraisiais mėnesiais Balkanuose surengtų apklausų rezultatai rodo, kad dėl karo Ukrainoje simpatijos Rusijai sumažėjo. Šiame regione ryšiai su Maskva toliau silpnėja – vietos elitas orientuojasi į ES ir NATO. Kaip Kremlius mėgina išsaugoti savo įtaką?

Šio teksto autorė yra Julija Petrovskaja – Rusijos žurnalistė, besispecializuojanti užsienio politikos ir saugumo srityse. Ne kartą bendradarbiavo su „Nezavisimaja Gazeta“ (2005–2009 metais buvo atsakinga už užsienio politiką, buvo vykdančioji užsienio politikos priedo „Dipkurjer“ redaktorė), dienraščiu „Vremia MN“, agentūromis „RIA Novosti“, „Rosbalt“. 2015–2019 metais buvo „Radio Svoboda“ korespondentė Balkanuose (Bosnijoje ir Hercegovinoje, Sarajeve). Nuolatinė „Al Jazeera Balkans“, „The Insider“ ir „Riddle“ korespondentė.

Viskas, išskyrus diplomatiją

„Istorinė atmintis“, „bendra kova“, „stačiatikybė“ – be šių žodžių sunku įsivaizduoti dabartinę Maskvos reakciją į santykių su partneriais Balkanuose pasiekimus ir krizes.