Istorikas Petrovas – apie Holodomorą: Rusijos istorikai pasijuto labai įžeisti, kad kažkas iš šono atsakingiau pažvelgė į jų istoriją

Holodomoras – masinis badas, 1932–1933 metais tarsi maras paplitęs visoje tuometės sovietinės Ukrainos teritorijoje. Žmonės masiškai mirė, nes sovietų valdžia iš jų pirmiausia atėmė visus grūdus, o tada ir likusius maisto produktus, esą taip bausdama už grūdų paruoštų planų nevykdymą. Minėti planai buvo tokie ambicingi, kad drastiškai viršijo daugumos Ukrainos ūkių galimybes.

XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje sovietinė valdžia Josifo Stalino iniciatyva pradėjo vykdyti prievartinės kolektyvizacijos politiką: tokie kolūkiai pirmiausia buvo reikalingi tam, kad būtų galima grobti grūdus iš kaimų bei kaimelių ir parduoti juos užsienyje, didinti eksportą ir jo lėšomis finansuoti Sovietų Sąjungos industrializaciją. Ukrainos ir Šiaurės Kaukazo stepės išaugindavo patį geriausią ir stabiliausią žemės ūkio kultūrų derlių, todėl minėtieji regionai tapo pirmosiomis kolektyvizacijos aukomis.