Siūlė per daug nespausti jų

Iki socialinių tinklų eros dienoraščio įrašai buvo labai asmeninis reikalas, neskirtas kažkieno akiai. O valstybės pirmojo asmens įrašai apskritai buvo paslaptis, užrakinta po septyniais užraktais. Po SSRS generalinio sekretoriaus Brežnevo mirties šie dokumentai pateko į KGB archyvą.

„Jis buvo gana prieštaringas. Kai kur – labai drąsus, kaip, pavyzdžiui, kare, bet kai kur – priešingai, bijojo sušalti kojas", – sakė Rusijos valstybinio šiuolaikinės istorijos archyvo direktoriaus pavaduotojas Michailas Prozumenščikovas.

Anot jo, vienas išskirtinių genseko bruožų – labai aktyviai vedė vadinamuosius darbinius dienoraščius, kurie anksčiau buvo saugomi Kremliaus archyvuose. „Tai nėra „protokolo“ tekstai. Leonidas Iljičius užrašus saugojo, kaip sakoma, asmeniškai sau, nesukdamas galvos dėl jų tikslumo, nuoseklumo ir tvarkingumo. Tai ir pamąstymai, politinės tezės, oficialių įvykių paminėjimai, darbas prie dokumentų, poilsis...“, – mk.ru cituoja archyvo direktoriaus pavaduotojo žodžius.

Jo pastebėjimais, pirmųjų iš aptiktų įrašų data – 1944 metai, kai kariuomenės politinis darbuotojas Brežnevas buvo Užkarpatėje. „Užgorode, Užkarpatės Ukrainoje vykdoma mobilizacija... Komendantas turės nemalonumų, jei nesurinks kariškių ir darbininkų batalionų...“, – rašė būsimasis generalinis sekretorius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)