Sentimentaliausia 1980 m. daina buvo „There’s No One Quite Like Grandma“ („Mano močiutė – ypatinga“), kurią atliko Jungtinėje Karalystėje (JK), Stokporte, esančios mokyklos „St. Winifred’s School“ choras. Kūrinys užkariavo britų topus, o vaikai Kalėdoms jį dovanojo savo močiutėms. „Močiute, mylime tave, – dainavo mokiniai. – Iš tikrųjų mylime. Ir nors tu esi toli, galvojame apie tave.“
Šiandien, kai buvę choro nariai patys artėja apie senelių ir močiučių amžiaus, senjorų vaidmuo vaikų auklėjime dramatiškai pasikeitė. Du svarbūs demografiniai veiksniai didina senelių svarbą. Pirma, žmonės ilgiau gyvena. Skaičiuojant nuo 1960 m., vidutinė gyvenimo trukmė visame pasaulyje išaugo nuo 51-erių iki 72-ejų metų. Antra, šeimos mažėja. Per tą patį laikotarpį per pusę sumažėjo vaikų, kuriuos per savo gyvenimą gali susilaukti moteris, skaičius – nuo 5 iki 2,4. Tai reiškia, kad nuolatos didėja senelių ir vaikų santykis.