Rekordą pasiekęs oro linijų „Qantas Airways Ltd.“ skrydis Australijoje nusileido sekmadienio rytą. „Boeing Co.“ priklausantis lėktuvas „Dreamliner“ keliasdešimt keleivių (tarp jų ir mane) į tikslą atgabeno beveik sveikus, nors ne visi supratome, kokia dabar diena.
„Qantas“ oro linijos norėtų šį laiką taupantį skrydį klientams pradėti siūlyti jau nuo 2022 m., tad oro linijos atliko bandomąją kelionę norėdamos paieškoti būdų sušvelninti neišvengiamą jos trūkumą – kūną ir sielą niokojantį dėl laiko juostų skirtumo sutrikusį paros ritmą. Štai kaip kelionėje sekėsi man.
Vos pakilus
Lėktuvas paverstas skraidančia laboratorija. Kadangi siekiama kaip įmanoma greičiau prisitaikyti prie kelionės tikslo laiko juostos, vos sulipę į lėktuvą imame gyventi Sidnėjaus laiku. Tai reiškia, kad negalime snausti. Šviesos įjungtos, o mums liepta nemiegoti dar mažiausiai šešias valandas – kol Australijoje ateis vakaras.
Kai kuriems keleiviams dėl to problemų kyla iškart.
Viename verslo klasės gale susodinti šeši nuolatiniai „Qantas“ keleiviai turi laikytis iš anksto suplanuoto grafiko, kaip valgyti ir gerti (nevartoti per daug alkoholio) bei kaip judėti ir miegoti. Dauguma jų numatytos programos laikosi, tačiau vienas keleivis užsnūsta jau po kelių minučių. Tiesą pasakius, aš jį suprantu. Nors Sidnėjuje dabar vidurdienis, mano kūnas tvirtina, kad Niujorke jau beveik vidurnaktis.
Po dviejų valandų
Atėjo svarbiausia eksperimento akimirka – metas mus pamaitinti. Specialiai sugalvoti patiekalai skirti suteikti žvalumo – aromatingos virtos krevetės su aitriosiomis paprikomis ir žaliosiomis citrinomis atrodo kaip švelnus kulinarinis pliaukštelėjimas per veidą. Aštri kinų virtuvės stiliumi paruošta menkė su „Jasmine“ ryžiais ir sezamo sėklomis burnoje dar kartą sukelia sprogimą. Kurį laiką miego nenoriu.
Visi 40 lėktuvo keleivių, taip pat ir žurnalistai, sėdi verslo klasėje. Šeši laboratorinėmis žiurkėmis tapę eksperimente dalyvaujantys keleiviai susėdę vienoje kabinos pusėje. Tačiau pirma noriu atlikti savo paties eksperimentų seriją ir pažiūrėti, kaip laikosi mano kūnas.
Prieš skrydį pasitariau kelionių konsultacijas teikiančiu gydytoju, todėl dabar esu apsiginklavęs įrenginiais, skirtais matuoti kraujospūdį, širdies ritmą ir deguonies įsisavinimą. Taip pat turiu testą atminčiai patikrinti ir klausimyną nuotaikai įvertinti. Noriu išsiaiškinti, ar ilgas skrydis pakenks mano smegenims ir sugadins ūpą.
Per pirmąją skrydžio pusę atlieku tris testus – jie atskleidžia, kad kelionė sudėtinga. Mano kraujospūdis palikęs (nors dar neaukštas), o širdies ritmas greitėja. Nuotaika gera, tačiau pamažu prastėja.
Po trijų valandų
Pradeda aiškėti, koks šis eksperimentas sunkus fiziškai. Aplinkiniams keleiviams reikia atsistoti, kad neužmigtų. Pavargęs nuolatinis klientas lėktuvo priekyje vėl miega.
Nors tokio režimo laikytis gana sunku (o aš net nesėdžiu nepatogioje ekonominės klasės vietoje), stengiuosi į viską pažvelgti iš kitos pusės. Kai praėjusią savaitę parašiau apie artėjantį skrydį, vienas skaitytojas atsiuntė man el. laišką stengdamasis padėti nusiteikti išbandymui. Jis teigė, kad šeštojo dešimtmečio pradžioje per Korėjos karą jam nuolat teko vykti į žvalgybos misijas 40 valandų trunkančiais skrydžiais, kur kas šešias valandas reikėdavo pakeisti dirbančią įgulą. „Būk vyras“, – rašė 83‑ejų skaitytojas. Patarimą priėmiau.
Po keturių valandų
Keleivių tyrimui skrydžio metu vadovaujanti Sidnėjaus universiteto profesorė Marie Carroll surenka dalyvius lėktuvo gale. „Šį kartą reikėtų pasistengti viską atlikti iki galo“, – pareiškia ji. Po akimirkos keleiviai lankstosi prieš maisto vežimėlius ir atlieka tempimo pratimus. Tada remdamiesi į tuščias ekonominės klasės kėdes atsistoję daro atsispaudimus. Galų gale tarp eilių net pabando atlikti sinchronizuotą šokį. Viskas mokslo vardan.
Nors atrodo, tarsi būčiau kabarete, bandyti įveikti sutrikusį paros ritmą – rimtas uždavinys. Pasak ekspertų, išsiderinus organizmo laikrodžiui ne tik kankina nemiga ir nuovargis dieną, bet ir sutrinka širdies veikla bei medžiagų apykaita.
Po septynių valandų
Mums pamaitina antrą kartą – pačiu laiku. Maiste daug angliavandenių, kad padėtų pasijusti mieguistiems. Batatų sriuba su grietine – tiršta ir gardi, tačiau kepintas sumuštinis su sūriu – nelabai. Lėktuvo virėjas tvirtina, kad mūsų maistą ruošė tris dienas.
Pagaliau pritemdomos šviesos ir pajuntu didžiulį palengvėjimą. Šešias valandas parpiu neprabudęs. Neprisimenu, kad kada nors būčiau skrydyje neprabusdamas miegojęs ilgiau, net ir tada, kai verslo klasėje galiu prabangiai atsigulti tiesioje lovoje.
Po keturiolikos valandų
Visi medicininiai testai atskleidžia, kad man viskas gerai. Gydytojas Sidnėjuje teigė, kad geriausiai nuovargį ir stresą išduoda kraujospūdis, o šis vėl normalus. Širdis plaka lėčiau, atminties testą išlaikau puikiai, o klausimynas rodo, kad nuotaika geresnė.
Iš keleivių ir įgulos surinkti duomenys bus panaudoti projektui „Sunrise“ – „Qantas“ oro linijų planui pradėti tiesioginius komercinius skrydžius, jungiančius Sidnėjų su Niujorku ir Londonu. Pasak „Qantas“ atstovų, vėliau gali sekti ir kiti itin ilgi skrydžiai iš Australijos rytų pakrantės į Pietų Ameriką ir Afriką.
Salone oro linijų generalinis direktorius Alan Joyce teigė, kad jei bus rasta mokslinių įrodymų, jog lėktuve bandomas režimas padeda prisitaikyti prie laiko juostų skirtumo, jis „be jokios abejonės“ lieps jį taikyti ir kituose skrydžiuose. Pasak jo, sunkiausia įtikti tiems, kas nori gerti ir snausti kada panorėję.
Tačiau pirkti skrydžių aplink pasaulį neskubėkite. „Quantas“ dar reikia iš „Boeing“ ar „Airbus SE“ įsigyti naujų lėktuvų, kurie galėtų skraidinti pilną saloną keleivių, bei sudaryti naują sandorį su įgula, kad šie dirbtų ilgiau negu 20 valandų. „Reikia, kad pavyktų viską suderinti“, – teigia A. Joyce. Iš pradžių jis svajojo tokiems ilgiems skrydžiams įrengti skraidančius viešbučius, kuriuose būtų gultai miegoti ir zona sportuoti. Tačiau vizija nesutapo su tikrove, nes paaiškėjo, jog pelno marža pernelyg maža, kad būtų galima švaistyti erdvę tokiems prabangiems dalykams.
Mūsų lėktuvas į Sidnėjų nugabenti pilno salono keleivių su lagaminais negalėtų. Kai pakilome, kuro bakai buvo pilnutėliai – svėrė apie 101 toną. Kad lėktuvo svoris būtų mažesnis, neimta jokių krovinių, o maisto ir gėrimų kiekis apribotas. Niujorke kapitonas tikino, kad atvykus į Sidnėjų degalų dar liks. Jis planavo nusileisti su šešiomis tonomis kuro, kurio užtektų ore išbūti dar 90 min.
Po septyniolikos valandų
Atėjo metas pusryčiauti, bet ištižusių dešrelių nėra. Tačiau mums patiekia skirtingų rūšių grūdų, avokadų košės, šilto halumio sūrio ir žolelių salotų. Šis skrydis viską apvertė aukštyn kojomis.
Vienas iš nuolatinių klientų investuotojas iš Sidnėjaus Nick Mole teigia, kad miegojo beveik aštuonias valandas ir jaučiasi gerai. O jei tektų po skrydžio visą dieną dirbti? „Greičiausiai galėčiau“, – atsako jis. Jo nuomone, sunkiau bus kelias artimiausias dienas.
Ruošiantis leistis
Dabar jaučiuosi geriau, negu tada, kai prieš kelias dienas su vienu sustojimu nuskridau iš Sidnėjaus į Niujorką. Tada vieną kelionės dalį praleidau Los Andžele varginančias pusantros valandos stovėdamas eilėje prie migracijos kontrolės punktų su šimtais kitų zombius primenančių keleivių.
Aš pats verčiau rinkčiausi tiesioginį skrydį iš Sidnėjaus į Niujorką, o ne skrydį su pertrauka. Tačiau toks pasirinkimas ne visiems – kad pirmąją kelionės pusę nemiegočiau, reikėjo daug valios ir rimtų pastangų. Galbūt iškart imti gyventi kelionės tikslo laiku ir geriau, bet už tai reikia sumokėti. Man šį privalumą teko užsitarnauti.
