1932 m. rudenį Taline nuvilnijo butų vagysčių banga. Į butus įsigaudavo su visrakčiais arba per išdaužtą langą. Talino kriminalinei policijai niekaip nesisekė sučiupti nusikaltėlių – šie buvo sumanūs, labai atsargūs ir, atrodydavo, nuspėja teisėsaugininkų veiksmus.
Vagys įsilaužėliai
Galiausiai policija atkreipė dėmesį, kad du puikiai žinomi butų vagys – Gustavas Unnukas ir Herbertas Liigeris dažni matomi kartu. Kadangi nebuvo pagrindo įtarimams, policija jų ir nesekė. Visi žinojo, kad G. Unnukas vedęs turtingą našlę Miin Kulnikovą, turinčią du namus Heringo gatvėje. Policininkai nemanė, kad turtinga moteris leistų savo vyrui užsiimti vagystėmis.
Bet kai 1933 m. pavasarį vagystės iš butų nesiliovė, o policijai nepavyko rasti nusikaltėlių, minėtus du veikėjus dėl visa ko ėmė sekti. Tai davė vaisių – policija gavo žinių, kad „seni darbštuoliai“ planuoja vagystę balandžio viduryje. Juos ėmė sekti intensyviau, atrodė, tuoj pavyks pričiupti, deja, vyrukai pastebėjo „uodegą“ ir paskutinę akimirką atsisakė savo sumanymo.