Hikikomori – iš visuomenės pasitraukusi populiacija

Japonijoje gyvena daugiausia vyrų, vadinamų hikikomori, kurie visiškai pasitraukė iš visuomenės ir didžiąją dalį laiko neišeina iš savo kambarių mažiausiai nuo 6 mėnesių iki 1 metų. 2016 m., įvykdžius Japonijos gyventojų surašymą, suskaičiuota apie 540 000 žmonių, kurie būtų laikomi hikikomori, tačiau iš tiesų sunku pasakyti tikslius skaičius. Nors šis terminas yra japoniškas, hikikomori yra ir kitose pasaulio vietose, pavyzdžiui, JAV, Brazilijoje ir Omane.

Japonija turi giliausią pasaulyje povandeninę pašto dėžutę

Giliausia povandeninė pašto dėžutė yra Susamyje, garsiame Vakajamos prefektūros žvejų mieste, jį 2002 m. užfiksavo Gineso pasaulio rekordai. Pašto dėžutė yra 30 pėdų po vandeniu ir nuo 1999 m. surinko daugiau nei 32 000 pašto siuntų.

Tokijas – didžiausias megapolis

Tokijas – daugiausia gyventojų turintis megapolis pasaulyje. Apskaičiuota, kad jame gyvena 38,14 milijono žmonių. Gyventojų tankumas Tokijuje labai didelis, tad gripo sezono metu įprasta matyti japonus su kaukėmis – taip visuomenė siekia, kad mažiau žmonių užsikrėstų šia liga.

„Karoshi“ – mirtis nuo pervargimo

Vienas iš pirmųjų dalykų, kurį pastebėsite apsilankę Japonijoje, yra tai, kaip visi sunkiai dirba, ypač tarnautojai, vadinamieji „Salarymen“ ir „Salarywomen“, didžiuosiuose Japonijos miestuose. Kiekvieną dieną per rytinį piką pamatysite, kad tamsios spalvos kostiumais vilkintys vyrai ir moterys lipa į metro ir vyksta į darbą, o vėlų vakarą grįžta arba apsilanko bare, pusiau miegantys ir išsekę po ilgos darbo dienos. Nenuostabu, kodėl Japonijoje yra terminas „karoshi“, kuris tiesiogine prasme reiškia mirtį dėl pervargimo.

Japonija

Japonai – ilgiausiai pasaulyje gyvenantys žmonės

Japonijoje vidutinė gyvenimo trukmė yra 84 metai. Ilgą gyvenimo trukmę Japonijoje daugelis sieja su tradiciškai sveikesne mityba, palyginti su Vakarų šalimis, bei aktyvesniu laisvalaikiu.

Aokigahara – savižudybių miškas

Aokigahara yra miškas netoli Fudžio kalno, kuriame, pasak japonų mitologijos, gyvena mirusiųjų dvasios (yūrei). Paskutiniais dešimtmečiais Aokigahara išgarsėjo kaip savižudybių miškas, į kurį japonai plūsta žudytis. Kaip ir Lietuvoje, Japonijoje savižudybės yra labai didelė problema. 2014 metais Japonijoje nusižudė daugiau nei 25 000 žmonių. Daugiausia žudosi vyrai.

Manoma, kad savižudybių skaičius Japonijoje toks didelis dėl spartaus gyvenimo tempo, depresijos, streso. Krikščionybėje savižudybė yra nuodėmė, o japonų religijoje ir istorijoje savižudybės apibrėžimas kitoks. Japonija turėjo „garbės savižudybės“ praktiką – samurajai pasidarydavo charakirį („seppuku“) arba Antrojo pasaulinio karo metu kareiviai buvo skatinami aukoti gyvybę dėl tėvynės (kamikadzės). Japonijoje taip pat gajus įsitikinimas, kad nusižudydamas žmogus pasirūpina savimi ir prisiima atsakomybę už savo likimą.

Japonija buvo visiškai izoliuota nuo likusio pasaulio daugiau nei du šimtus metų

Dėl didžiulės Europos kultūros įtakos Japonijai nuo tada, kai portugalai pirmą kartą atvyko į šią šalį 1543 m., šiogūnas Tokugawa Iemitsu 1635 m. uždraudė atvykti į Japoniją visiems užsieniečiams. Šis įstatymas buvo vadinamas 1635 m. Sakoku ediktu ir galiojo daugiau nei 200 metų.

Per pirmųjų europiečių ekspedicijas Japonijoje ypač išplito krikščionybė, jėzuitai pradėjo savo veiklą. Tačiau būtent Japonijos valdovai bijojo, kad nauja europiečių religija sunaikins šalies kultūrą – tai buvo edikto priežastis. XVII–XVIII a. Japonijoje į krikščionybę atsivertę asmenys buvo žudomi ar kankinami taip siekiant žmones atitraukti nuo krikščionybės ir įbauginti.

Paskutinis imperatorius pasaulyje

Japonija yra vienintelė šalis pasaulyje, turinti imperatorių. Nors Japonijos imperatorius neturi daug galių ir dažniausiai vaidina simbolinį vaidmenį, tai – vis tiek yra svarbi Japonijos tradicijų dalis.

Dabartinis Japonijos imperatorius yra Naruhito, šias pareigas užėmė 2019 m. gegužės 1 d. po to, kai jo tėvas imperatorius Akihito atsisakė sosto 2019 m. balandžio 30 d.

Japonija

Japonijoje egzistuoja derlingumo festivalis, skirtas vyro lytiniams organams

Kiekvienų metų pirmasis balandžio sekmadienis yra „Kanamara Matsuri“ festivalis, jis taip pat vadinamas varpos ar plieninio falo festivaliu.

Legenda byloja, kad labai labai pavydus demonas gyveno deivės makštyje ir nukando dviejų pirmųjų savo vyrų penius. Kitas vaikinas, bandęs užkariauti deivę, neleido demonui jo išgąsdinti. Šis vaikinas buvo kalvis, tad sugalvojo planą, kaip apgauti demoną, – pagaminti plieninį falą.

Pavyko!

Kai demonas norėjo nukąsti kalvio varpą, piktadario burna buvo pilna plieno, o dantys nulūžo. Kalvis galiausiai laimėjo deivę, o visa kita yra istorija.

Kvadratiniai arbūzai Japonijoje

Japonai turi ne tik įprastų arbūzų – jie sukūrė ir kvadratinius!

Kvadratiniai arbūzai pirmiausia naudojami kaip dekoro priemonė, taip pat – kaip dovanos. Jų kaina gali siekti 100 USD. Beje, japonai turi ir širdies formos arbūzų, šie didesni nei vidutiniai ir vadinami „Godzilla“. Turi ir „sprogstamai“ skanių arbūzų, vadinamų „dinamitiniais“.

Po vidurnakčio buvo draudžiama šokti

Įdomu tai, kad Japonijoje buvo draudžiama šokti po vidurnakčio arba 1 valandos nakties baruose, klubuose ir kitose viešose vietose, šis draudimas truko nuo 1948 iki 2015 metų. Toks įstatymas pirmą kartą pradėtas taikyti Antrojo pasaulinio karo metais, mat daugelis šokių vietų buvo okupuotos JAV. Japonija iš tikrųjų buvo prostitucijos frontas.

Japonai valgo žalią mėsą

Daugelis žmonių žino, kad japonai mėgsta žalias žuvis, mielai valgo nigirius ir sašimius, bet šalyje yra ir kitokių žalios mėsos valgių, patiekiamų ne žuvų restoranuose. Yra patiekalų su neapdorota vištiena, elniena ir net arkliena...

Japonija

Per metus įvyksta daugiau nei 1500 žemės drebėjimų!

Kadangi Japonija yra ant 4 skirtingų tektoninių plokščių – Ramiojo vandenyno, Šiaurės Amerikos, Eurazijos ir Filipinų (arba netoli jų), tai – viena iš seismiškai aktyviausių vietų pasaulyje. Žinoma, dauguma žemės drebėjimų yra maži, jų net nepajusite, tačiau didelių ir niokojančių irgi pasitaiko. 1923 m. Kanto žemės drebėjimas buvo pats stipriausias. Per įvykusį 1923 m. rugsėjo 1 d. (7,9 balo stiprumo) žuvo daugiausia žmonių. Manoma, kad žemės drebėjimas truko nuo 4 iki 10 minučių, o iš viso gyvybę prarado apie 140 000 asmenų.

2011 m. „Tohoku“ žemės drebėjimas (9,0 balų) – stipriausias, kada nors įvykęs Japonijoje, žuvo 29 000 žmonių.

1923 m. didelė dalis namų buvo pagaminti iš medžio, tad daug žmonių neteko gyvybių per gaisrus, kuriuos sukėlė tais metais įvykęs žemės drebėjimas.

Fudžio kalnas – šventa vieta

Fudžio kalnas yra ne tik aukščiausias Japonijoje, jis taip pat buvo laikomas šventa vieta šintoizmo religijoje maždaug nuo VII amžiaus. Šintoizmo religijoje Fudžio kalno kami (dieviškasis asmuo) – princesė Konohanasakuya. Jos simbolis yra vyšnių žiedas.

Japonams gamta labai svarbi

Dauguma japonų labai vertina gamtą. Šintoizmo religijos praktikai tiki, kad viskas gamtoje, pradedant uolomis ir kalnais, baigiant upėmis, turi dvasią.

Pirmieji europiečiai Japonijoje – portugalai

Pirmieji europiečiai, aplankę Japoniją, buvo portugalai; 1543 metais jie nusileido Nagasakio uoste. Šiuo pirmuoju portugalų apsilankymu prasidėjo Nanbano prekybos laikotarpis ir truko iki 1614 m.

Šiuo laikotarpiu japonai ir portugalai laisvai prekiavo tarpusavyje, o Japonijoje buvo pristatytos naujos technologijos, kultūrinės praktikos ir kiti dalykai (europiniai ginklai, šarvai, laivai).

Kitas šio laikotarpio faktas yra tas, kad portugalai Japonijoje išpopuliarino tempurą, ji dabar yra vienas populiariausių patiekalų visoje šalyje.

Načio krioklys – aukščiausias Japonijoje

133 metrų aukščio Načio krioklys yra aukščiausias Japonijoje; jį galima rasti Nachikatsuuroje, Vakajamo prefektūroje.

Japonai namuose neavi batų

Prieš įeinant į bet kurį japonų namą jūsų greičiausiai paprašys nusiauti batus, beje, gausite švarių šlepečių porą. Kaip ir kitose Azijos šalyse, laikoma įprasta ir higieniška nusiauti batus prieš įeinant į kieno nors namus.

Japonija unikali tuo, kad taip daroma ir restoranuose, ir kai kuriose darbo vietose. Šioje šalyje nemandagu avėti batus namų ar kitų patalpų viduje.

Japonija

Juodos katės laikomos sėkmės simboliu

Daugelyje šalių pamatyti juodą katę gali būti laikoma nesėkmės ženklu, tik ne Japonijoje! Japonijos kultūroje juoda katė, pereinanti jūsų kelią, – būtent sėkmės simbolis. Vienas geriausių juodų kačių pavyzdžių yra „Maneki Neko“ figūrėlė, kurią, tikiu, esate matę ir anksčiau. Nors daugelis „Maneki Neko“ yra baltos spalvos, bet būna ir juodų!

69 proc. Japonijos – miškai

Japoniją sudaro dvi salos ir, nors šalis gana kalnuota, daugiau nei du trečdalius visos teritorijos sudaro miškai.

Japonijoje yra apsikabinimų ir glamonių kavinių

Neretam japonui susipažinti nėra paprasta, nes žmonės dėmesį sutelkę į karjerą. Dėl to kai kurie verslininkai rado paklausią glamonių kavinių rinką – galite apsilankyti tokioje kavinėje, atsigulti šalia kito asmens ir jį glamonėti, už tai, aišku, sumokėję.

Tokios kavinės skirtos atsipalaiduoti ir sumažinti darbo sukeliamą stresą didžiuosiuose Japonijos miestuose.

Jūs mokate už laiką, per kurį norite glamonėti, ir netgi galite sumokėti už papildomas paslaugas, pvz., galite tam tikrą laiką spoksoti vienas kitam į akis, padėti galvą kitam ant krūtinės ir pan.

Japonija ir Rusija vis dar kariauja

Keista, kad „popieriuje“ Japonija ir Rusija vis dar kariauja tarpusavyje. Paskutinį Antrojo pasaulinio karo mėnesį Rusija paskelbė karą Japonijai, ir abi šalys vis dar nėra pasirašiusios taikos sutarties, kad oficialiai užbaigtų karą.

Pagrindinė to priežastis – ginčas dėl Kurilų salų (salų grandinės tarp Rusijos ir Japonijos).

Pirmąjį romaną pasaulyje Japonijoje parašė moteris

„Genji pasakos“ laikomas vienu didžiausių romanų, kada nors parašytų japonų literatūroje, be to, tai buvo pirmasis pasaulyje romanas. Kūrinį parašė japonė, vardu Murasaki Šikibu (Murasaki Shikibu). Teigiama, kad dalį emocinio įkvėpimo parašyti knygą sukėlė vyro praradimas, tai ją labai paveikė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją