XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje Estijos sostinės gyventojus sukrėtė žiaurūs jaunų merginų nužudymai. Aukų kūnai buvo žiauriai išdarkyti, o žudiko ieškojusi policija praktiškai neturėjo už ko užsikabinti. Surasti nusikaltėlį pavyko tik dėl vienos netikėtos aplinkybės: pareigūnus pas maniaką atvedė... vienos iš aukų valgytas maistas. Vėliau paaiškėjo visa ilga ir kraupi buvo jo nusikaltimų istorija.
Ankstų 1992 metų rugpjūčio 18 dienos rytą vienas nieko blogo neįtariantis Talino gyventojas su reikalais kulniavo Techniko gatve. Netoliese geležinkelio bėgių, žaliame plote jo akys netyčia pastebėjo šiurpų radinį – nužudytos merginos palaikus be drabužių. Panoręs pasižiūrėti iš arčiau, net atšoko: merginos veidas buvo siaubingai sudarkytas – nebuvo dešinės akies, o kairė smarkiai pažeista, ant kūno pjūviai, ant kaklo – smaugimo žymės. Visa jos apranga buvo ryškiai žalias diržas, šalia mėtėsi džinsai ir baltos kelnaitės.
Į vietą atvykę teismo medicinos ekspertai nustatė preliminarų aukos amžių: nuo aštuoniolikos iki 23 metų. Kol nustatė nužudytosios tapatybę, policijai prireikė savaitės: paaiškėjo, kad atsitiktinis praeivis tada rado dvidešimtmetę Aną. Remiantis viena iš versijų, mergina buvo nužudyta santykius besiaiškinant vietos mafijai, esą, galėjo tiesiog netyčia pamatyti, ko neturėjo. O išlupta akis – simbolinė žinutė kitiems. Tada dar niekas nenumanė, kad jauna estė tapo serijinio žudiko auka.