Pasak skaitmeninės rinkodaros srityje dirbančio Allano Creedo, Ugandos sostinėje Kampaloje prasidėjus karantinui, vieniši žmonės ėmė ieškoti „karantino partnerių“. Jis ir jo draugai nebegalėdavo nueiti iki vietos parduotuvių nusipirkti prezervatyvų. Dėl to A. Creedas naudojo Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) už dyka dalijamus prezervatyvus, kurių galima gauti per vietos motociklų iškvietimo programėlę „SafeBoda“. Tačiau trims jo draugams jau teko susidurti su neplanuotu nėštumu viduryje studijų. „Nejudėjome, nedirbome, nieko nevyko, tad visi turėjo per daug laiko“, – paaiškina 26 erių A. Creedas.

Tuo tarpu turtingame Singapūre, kur kontraceptinių priemonių gauti lengva, jaunuoliai, jau ir anksčiau nenorėję kurti šeimų, prasidėjus pasauliniam nuosmukiui dar labiau jų nenori. Vyriausybė skatina auginti vaikus siūlydama kartu su jau teikiamomis išmokomis ir vykdomomis taupymo programomis duoti ir vienkartinę 3 000 Singapūro dolerių (2 200 JAV dolerių) premiją. Tačiau 36 erių Keithas mano, kad tai neatsveria tapus tėvu patiriamų nuostolių. „Žinau, kad mudu su žmona kitus 30 ar 40 metų puikiai gyventume ir be vaikų, – teigia jis. – Ar verta rizikuoti?“

Dar bent keletą mėnesių bus per anksti pasakyti, kaip covid 19 iš tiesų atsiliepė gimstamumui. Tačiau panašu, kad turtingose ir skurdžiose šalyse tendencijos skirtingos. Neužtikrintu laikotarpiu susilaukti vaikų daugelis moterų nenori. Turtingose pasaulio šalyse daugelis delsia pradėti šeimą arba ją pagausinti. Tačiau gali būti, kad skurdžiose šalyse, kur moterys turi mažiau pasirinkimo, laukia gimstamumo bumas. Vyriausybės jau bando prisitaikyti. Padidinti gimstamumą nori ne tik Singapūras. Naujasis Japonijos ministras pirmininkas Suga Yoshihide praeitą savaitę pasiūlė į sveikatos draudimą įtraukti apvaisinimo mėgintuvėlyje paslaugas. Japonijos vyriausybės duomenimis, palyginus su praeitais metais per tris mėnesius nuo gegužės naujų nėštumų sumažėjo 11 proc.

Asociatyvi nuotr.

Skurdžiose šalyse seksualinį aktyvumą skatina masinė priverstinė migracija. Spėjama, kad pabėgėlių stovyklose, kur daugelis išgyvena iš neformalaus darbo, kurio dėl karantino labai sumažėjo, daugės sekso už paslaugas atvejų. Kovo mėnesį Indijai netikėtai paskelbus karantiną, milijonai miesto gyventojų neteko darbo ir patraukė atgal į savo kaimus visoje šalyje bei Nepale, Bangladeše ir kitose vietovėse. Daugelis grįžo pas mylimuosius, kuriuos mato tik kelis kartus per metus, per valstybines šventes. Vien dėl to ankstesnės populiacijos augimo prognozės gali būti netikslios, teigia UNFPA atstovas Vinitas Sharma. „Nesitikėjome, kad tiek porų taip ilgai bus kartu“, – pridūrė jis.

Žinoma, didesnis seksualinis aktyvumas nereiškia, kad bus daugiau vaikų. Tačiau dėl covid 19 sutriko ir kontracepcijos tiekimo grandinės. Skurdžiai gyvenantys žmonės retai iškart nusiperka kontracepcijos priemonių keliems mėnesiams į priekį. O net trumpa pertrauka gali baigtis neplanuotu nėštumu. Indijos sveikatos paslaugų centrų duomenimis, tarp gruodžio ir kovo kontraceptinių tablečių tiekimas sumažėjo 15 proc., o prezervatyvų – 23 proc. Labai sumažėjo ir kontraceptinių spiralių, skirtų ilgalaikei apsaugai nuo nėštumo.

Abortus palaikanti ekspertų organizacija „Guttmacher Institute“ teigia, kad tikėtina, jog besivystančiose šalyse dėl covid 19 pandemijos sutriks ir seksualinės sveikatos paslaugų teikimas. Organizacija skaičiuoja, kad 132 ose žemų ir vidutinių pajamų šalyse šių paslaugų sumažėjus 10 proc., apie 50 mln. moterų šiais metais negaus reikalingų kontraceptinių priemonių, o dėl to galima laukti apie 15 mln. neplanuotų nėštumų. Taip pat skaičiuojama, kad mirs 28 000 motinų ir 170 000 naujagimių, be to, bus atlikta 3,3 mln. nesaugių abortų.

Vienos moterys nerimauja, kad nėštumo metu gali susirgti covid 19, nes gydytojai įspėja, jog virusu gali užsikrėsti ir negimęs kūdikis. Kitos prasidėjus karantinui priverstos atlikti kur kas daugiau namų ruošos darbų ir nenori dar ir prižiūrėti naujagimio.
The Economist

Tuo tarpu turtingame pasaulyje moterys turi daugiau galios planuoti šeimą, tad tikėtina, kad dėl pandemijos sukelto nerimo gimstamumo rodikliai smarkiai sumažės. „Guttmacher Institute“ apklausus 18–34 erių metų amžiaus JAV moteris šeimose, uždirbančiose mažiau kaip 75 000 dolerių per metus, paaiškėjo, kad dėl covid 19 pandemijos trečdalis iš jų nori atidėti nėštumą arba turėti mažiau vaikų. Tyrimų įmonės „IZA Institute of Labour Economics“ paskelbtame tyrime prognozuojama, kad lapkričio–vasario mėnesį mėnesiniai gimstamumo rodikliai sumažės 15 proc. – 50 proc. daugiau, negu per 2007–2009 m. finansinę krizę.

Gali būti, kad covid-19 pandemija sustiprins jau kelis dešimtmečius matomą tendenciją, kad turtingesnėse šalyse šeimos mažėja. Singapūre dar prieš pandemiją gimstamumo rodiklis (t. y., vaikų, kurių per gyvenimą vidutiniškai susilaukia viena moteris, skaičius) tesiekė 1,14 (kur kas mažiau už norint palaikyti stabilią populiaciją reikalingą 2,1 rodiklį). Niujorke įvedus karantiną daugelis žmonių nutraukė nevaisingumo gydymą. Kai kuriose ligoninėse partneriams nebebuvo leidžiama stebėti gimdymo. Pasak JAV ir Kanadoje veikiančių nevaisingumo gydymo klinikų tinklo „CCRM Fertility“ įkūrėjo ir Niujorko skyriaus direktoriaus Briano Levine, kai kurios moterys šeimos pradėti nebenorėjo išgąsdintos minties, kad gimdyti reikės vienoms. „Dėl to, kad daugelis žmonių sėdėjo namuose, nuobodžiavo ir mylėjosi, gruodį ir sausį daugiau vaikų negims, – teigia jis. – Dauguma žmonių buvo namuose, nuobodžiavo ir bijojo.“

Asociatyvi nuotr.

Vienos moterys nerimauja, kad nėštumo metu gali susirgti covid 19, nes gydytojai įspėja, jog virusu gali užsikrėsti ir negimęs kūdikis. Kitos prasidėjus karantinui priverstos atlikti kur kas daugiau namų ruošos darbų ir nenori dar ir prižiūrėti naujagimio. „Žmonės nesako, kad vaikų nenori – žmonės sako, kad vaikų turėti negali ir kad to daryti dabar nederėtų“, – teigia Bowling Greeno universiteto Ohajuje akademikė Karen Benjamin Guzzo.

Didžiausiame JAV abortų ir reprodukcinės sveikatos paslaugų centre „Planned Parenthood“ padaugėjo vaistais atliekamų abortų. Organizacijos Niujorko skyriuje akušerijos ir ginekologijos padalinyje dirbanti Gillian Dean teigia, kad dalis pacienčių nori nutraukti nėštumus, kuriuos kitu atveju būtų norėjusios tęsti. „Teko sutikti pacienčių, kurios dirba priešakinėse kovos su pandemija linijose, arba kurios vienintelės išlaiko šeimą, tad mano, jog privalo padaryti viską, ką gali, kad dabar galėtų likti darbe“, – teigia dr. G. Dean.

Pažvelgus į 2015–2016 m. apsigimimus sukeliančios zikos infekcijos protrūkį galima spėti, kad covid 19 poveikis besivystančiose šalyse nebus vienodas. Vidutinių pajamų šalyje Brazilijoje, kur net įprastais laikais pusė nėštumų būna neplanuoti, prasidėjus zikos protrūkiui gimstamumas sumažėjo. Iš to galima spręsti, kad daugeliui moterų pavyko gauti kontraceptinių priemonių (arba nelegaliai pasidaryti abortą). Pasak Teksaso universiteto Austine vykdyto tyrimo, kuriam vadovavo akademikė Letícia Marteleto, gimstamumas labiausiai sumažėjo šiaurės rytuose, kur zikos protrūkis prasidėjo anksčiausiai ir sukėlė daugiausiai žalos. Dabar, kilus covid 19 pandemijai, net atsižvelgus į skurdo lygį sunkiausia sveikatos apsaugos paslaugas gauti juodaodėms ir tautinėms mažumoms priklausančioms moterims.

Didžiausiame Brazilijos mieste San Paule gyvenanti teisininkė Malu Sícoli gegužės mėnesį nusprendė nebebandyti susilaukti kūdikio, kol nepraeis pandemija. Bet po kelių dienų sužinojo, kad jau laukiasi. Prisiminus zika protrūkį jai darosi neramu dėl nėštumo. „Pirmą kartą nuėjus į patikrinimą taip jaudinausi, kad pasidarė bloga, – pasakoja ji. – Bijojau net būti gatvėje, o juo labiau būti medicinos klinikoje, laboratorijoje ar ligoninėje.“

Svarbiausias klausimas – kiek laiko truks pasekmės gimstamumui. Pažvelgus į istoriją galima spėti, kad sumažėjęs gimstamumo rodiklis gali sparčiai išaugti. Gali būti, kad pandemijos laikotarpiu neplanuotų kūdikių susilaukę tėvai vėliau turės mažiau vaikų. Turtingose šalyse gyvenančios moterys pandemijai nuslopus gali vėl bandyti pastoti. 2003 m. kilus sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SARS) protrūkiui Honkonge bei Amerikoje daug žalos sukėlus uraganui „Katrina“, gimstamumo rodiklis sumažėjo, tačiau netrukus vėl grįžo į įprastą lygį. 1918 m. kilus ispaniškojo gripo epidemijai vaikų taip pat sumažėjo, tačiau 1920 m. gimstamumas vėl išaugo. Ši tendencija buvo matoma visame pasaulyje, tad galima spėti, kad gimstamumas išaugo ne dėl karo pabaigos. Pirma vaikus atidėliojusios poros pagaliau nusprendė jų susilaukti.

Asociatyvi nuotr.

Niujorke jau dabar matoma požymių, kad poros vėl bando susilaukti vaikų. Manhatano nevaisingumo gydymo klinikos „Generation Next Fertility“ gydytojas Edwardas Nejatas teigia, kad kovo mėnesį pacientų labai sumažėjo – jo nuomone, taip nutiko dėl įsivyravusios nežinios. Jo klinika neužsidarė, tačiau pirmosios pandemijos bangos laikotarpiu gydymo atsisakyti nusprendė 95 proc. pacientų. Vis dėlto dabar pacientų daugiau, negu buvo prieš pandemiją. „Daugeliui žmonių tai tebuvo pauzė“, – teigia jis.

Tačiau tai pasiekiama ne visiems. Pietų Europoje paskutiniosios ekonominės krizės pasekmes vis dar jaučia karta, kuri tuo metu pasiekė pilnametystę – daugeliui jų buvo sunku rasti darbą ar įsigyti būstą. Pasak Milano universiteto Università Cattolica del Sacro Cuore akademikės Francesca Luppi, dabar jau link keturiasdešimt artėjančiai kartai liko mažai laiko. Neseniai F. Luppi atliktame tyrime paaiškėjo, kad 29 proc. 18–34 erių ispanų ir 37 proc. tokio amžiaus italų, kurie 2020 m. sausį planavo susilaukti vaikų, kovo mėnesį tokių planų atsisakė.

Padėti gali vyriausybės politika. Valstybės gali ne tik kovoti su pandemija, bet ir stengtis palengvinti jos sukeltą ekonominę krizę. Be to, galima teikti subsidijas kontraceptinėms priemonėms, kad moterys turėtų galimybę planuoti šeimą. Taip pat galima keisti švietimo ir vaikų priežiūros politiką, kad pradėti šeimą būtų lengviau.

Kaip ir Tolstojaus nelaimingos šeimos, visos katastrofos skirtingos. Lyginant covid 19 su praeities karais, pandemijomis ir gamtos stichijomis negalima daryti tikslių išvadų. Pasaulyje dar niekada nebuvo taip plačiai ir ilgai taikyto karantino. Nors lauktis vaikų kilus krizei baisu, uždarius žmones namuose ir uždraudus bendrauti su kitais gali būti, kad daugelis porų vaikų norės labiau, teigia UNFPA gyventojų ir vystymosi skyriaus vadovė Rachel Snow. „Galbūt žmonės ims labiau vertinti šeimyninį gyvenimą“, – pareiškė ji.