Neseniai Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis laiške paragino Europos užsienio reikalų ministrus rasti „nuoseklią strategiją“ aštrėjant „Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos santykiams“. Bet kol kas visiškai neaišku, nei kokia tai galėtų būti strategija, nei ar Europa toliau palaikytų Ameriką kilus karui dėl Taivano.
Per pastaruosius keletą mėnesių ne vienas Europos lyderis lankėsi Pekine. Tai rodo, kad plano nėra. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas su keletu stambių verslininkų viešėjo Kinijoje lapkričio mėnesį, o kitai partijai priklausantis Vokietijos užsienio reikalų ministras į Kiniją nuvyko praėjusį mėnesį ir jam sunkiai sekėsi rasti bendrą kalbą. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas Pekine derėjosi dėl prekybos, o Emmanuelis Macronas demonstratyviai bandė užmegzti partnerystę su Xi Jinpingu. Kartu su Prancūzijos prezidentu vyko 53 įmonių vadovai. E. Macronas tikino, kad Europa atsiribos nuo tarp Kinijos ir Amerikos tvyrančios įtampos bei konflikto dėl Taivano. Jo netaktiški komentarai sukėlė didelį pasipiktinimą Europoje ir JAV.