Gyvename palyginti ramiai, bet...
Lietuva ir aplinkinės teritorijos yra Eurazijos kontinento viduryje – stabilaus senojo Rytų Europos kratono Baltijos nuosėdinio baseino centrinėje dalyje. Todėl čia seisminis aktyvumas yra mažas, palyginti su aktyvių tektoninių plokščių pakraščių teritorijomis. Lietuvoje patikimai nebuvo užregistruota (įskaitant ir istorinius rašytinius šaltinius) nė vieno gamtinės kilmės tektoninio žemės drebėjimo. Tačiau kaimyninėse šalyse praeityje būta žemės drebėjimų. 2004 m. rugsėjo 21 d. žemė drebėjo Kaliningrade (dviejų stipriausių požeminių smūgių stiprumas siekė 5.0 ir 5.2); Osmusaarės saloje (Estijoje) 1976 m. įvykio stiprumas buvo 4,7; Daugpilio žemės drebėjimas 1908 m., kurio stiprumas buvo 4.5.
Tikimybės, kad kada nors ir mes galime sulaukti tokio reiškinio, – numatyti iki šiol niekas tiksliai negali. Nors Baltijos nuosėdiniame baseine yra tektoninių lūžių, iš kurių dalis yra aktyvios (pvz., Vidurio Latvijoje Liepaja-Saldus lūžių zona, Priegliaus lūžių zona Kaliningrado srityje). Bet Žemės drebėjimai būtent ir vyksta aktyviuose tektoniniuose lūžiuose.
Černobylio katastrofa labai suaktyvino šiuos stebėjimus
Pirmieji seismologiniai stebėjimai Lietuvoje pradėti 1970 m., Fizikos institute įkūrus seismologinių stebėjimų stotį naudojant analoginę seisminę įrangą. Iki 1992 m. registruoti duomenys buvo siunčiami į Obninsko (Rusija) seismologinių tyrimų centrą.
Nuo 1992 m. seisminių duomenų apdorojimą perėmė Fizikos instituto darbuotojai. Buvo sudarytas 1991–1995 m. Vilniaus stotyje registruotų duomenų katalogas. Kadangi naudoti tik vienos seisminės stoties duomenys, buvo galima nustatyti tik apytikslį atstumą iki seisminio įvykio epicentro. Lokalizuoti seisminių įvykių epicentrų, kurių seismines bangas registravo Fizikos instituto seismometras, galimybės nebuvo.
1986 m. viename iš Černobylio atominės elektrinės (Ukraina) reaktorių įvyko katastrofinio masto avarija. Po jos buvo peržiūrėtas tarybinių atominių elektrinių saugumas. 1988 m. buvo sudaryta speciali 22 ekspertų komisija, Ignalinos AE aikštelės ir jos apylinkių seismingumui išnagrinėti. Buvo nustatyta: projektuojant ir statant Ignalinos AE, nebuvo tinkamai išnagrinėtas šios vietovės seisminis pavojingumas, nors tokia analizė privalėjo būti atlikta pagal šalies vidaus ir tarptautinius reikalavimus.
1992 m. išsivysčiusių industrinių valstybių grupė „G-7“ (tai yra– „supuvę“ Vakarai) skyrė lėšų didinti dar sovietmečiu pagamintų branduolinių reaktorių saugumumą. 1999 m. Ignalinos AE buvo įrengta SAS ir SMS su keturiomis seisminėmis stotimis, išdėstytomis aplink elektrinę, bei duomenų surinkimo ir registravimo centru pačioje AE. Dar dvi seisminės stotys – Latvijos bei Baltarusijos teritorijose – nesutarus su kaimyninių valstybių vyriausybėmis, taip ir nebuvo įrengtos. SAS buvo skirta pavojaus signalui generuoti, jei pavojingai galinga seisminė banga artėtų prie Ignalinos AE. SMS skirta vietinių seisminių įvykių monitoringui, buvo sudaryta iš keturių seisminių stočių, nutolusių nuo AE maždaug per 30 km. Kiekvienoje išorinėje stotyje 30 m gylio gręžiniuose buvo įrengti vertikalūs trumpo periodo seismometrai.
Atsikūrusi valstybė ėmėsi „klausyti“ mūsų žemės gelmes
1999 m. Lietuvos geologijos tarnyboje (LGT) pradėtas Lietuvos seisminis monitoringas, kurio pagrindinis tikslas buvo kaupti, apdoroti, analizuoti ir archyvuoti Ignalinos AE SMS instrumentiškai registruotus seisminių stebėjimų duomenis – seismogramas. Tarp LGT ir Ignalinos AE buvo sudaryta sutartis dėl seisminių duomenų ir jų apdorojimo rezultatų keitimosi. Tokiu būdu AE darbuotojai aptarnavo ir vykdė SAS ir SMS priežiūrą bei palaikymą, o SMS duomenis apdorojo LGT specialistai. 1999 m. galima laikyti naujosios seisminių tyrinėjimų Lietuvoje eros pradžia: seisminiams įvykiams registruoti buvo naudojama naujos kartos skaitmeninė įranga, o iš keturių seisminių stočių gaunami duomenys LGT specialistus įgalino nustatyti seisminių įvykių lokalizacijas.
2012 metais LGT buvo baigtas vykdyti „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimo“ projektas. Buvo įkurtas Seismologinių duomenų centras ir galutinai įrengtos bei pradėjo veikti dvi plataus diapazono seisminių stebėjimų stotys Paburgėje, Plungės raj., ir Paberžėje, Kėdainių raj. Šios dvi seisminių stebėjimų stotys buvo įjungtos į tarptautinės GEOFON programos seismologinį tinklą.
Minėtas Seismologinis centras gauna duomenis iš viso virtualaus Baltijos jūros regiono seismologinio tinklo, o tai leidžia registruoti ir nustatyti daugiau silpnesnių seisminių įvykių bei –tiksliau nustatyti registruojamus įvykius. Šiuo metu į LGT yra parsiunčiami seisminiai duomenys iš daugiau nei 20 Baltijos regiono seisminių stočių. O 2018 metų pabaigoje LGT seisminių stebėjimų stočių tinklą papildė keturios Valstybinės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ seisminių stebėjimų stotys.
Požeminius signalus siunčia ir sprogimai
Per praėjusius dvidešimt metų LGT vykdant Lietuvos ir gretimų teritorijų seismologinį monitoringą užfiksuoti tik keli vietiniai tektoninės prigimties seisminiai įvykiai. 2001 m. rugsėjo 04 d. – nelokalizuotas vietinis žemės drebėjimas; 2002 m. gruodžio 18 d. – žemės drebėjimas Baltijos jūroje, piečiau Gotlando salos; 2004 m. rugsėjo 21 d.– du žemės drebėjimai Kaliningrado srityje.
Įdomus seisminis įvykis buvo užregistruotas 2015 m. birželio 12 d. Jis lokalizuotas už 4 km į šiaurę nuo Švėkšnos miestelio. Jo generuotas seisminis signalas buvo panašus į tektoninį žemės drebėjimą, tačiau išanalizavus jo spektrogramas, taip ir nenustatyta – tai buvo tektoninis įvykis ar sprogimas? Mat didžioji dalis LGT lokalizuotų vietinių seisminių įvykių sietini su Lietuvos ar kaimyninėse šalyse karjeruose vykdytais sprogdinimais arba senų sprogmenų naikinimo operacijomis Baltijos jūroje.
Ir baigdamas savo pasakojimą J. Satkūnas primena: maždaug kas keli dešimtmečiai Lietuvą sudrebina seisminės bangos, sukeltos galingų regioninių žemės drebėjimų epicentrų kitose šalyse. 1904 m. Vakarų Lietuvos gyventojai jautė 3–4 balų intensyvumo virpesius, atsklidusius nuo 5,4 stiprumo drebėjimo Oslo fiorde. O 1940 m. Lietuvoje buvo juntami Rumunijoje, Vrančo kalnuose vykę žemės drebėjimai.
