Paskutinį kartą Michailas Saakašvilis į Ukrainos laikraščių antraštes pateko dėl to, kad buvo nufilmuotas lipantis ant sostinės Kijevo daugiabučio stogo, nes jį vijosi apsaugininkai. Tai buvo 2017 m. gruodį, kai netikėtai žymiu politiku Ukrainoje tapusį buvusį Sakartvelo prezidentą užsipuolė anksčiau jo draugu buvęs ir į Ukrainą jį pakvietęs, tačiau staiga priešu virtęs Petro Porošenka.
Tačiau dabar sėkmė nusigręžė nuo paties P. Porošenkos – maždaug prieš metus jis rinkimuose pralaimėjo prieš buvusį televizijos komiką Volodymyrą Zelenskį, be to, dabar prieš jį patį pradėtas tyrimas. Tuo tarpu M. Saakašvilis vėl pateko į dėmesio centrą – jis varžosi dėl Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojo posto, kurį gavęs būtų atsakingas už reformas ir derybas su TVF.
M. Saakašvilis į prieštaringas situacijas buvo pakliuvęs ne kartą. Būdamas Sakartvelo prezidentu, jis modernizavo šalį, pralaimėjo trumpą karą su Rusija, o 2012 m. jo partijai pralaimėjus rinkimus perleido valdžią ir buvo priverstas bėgti. Senas jo draugas P. Porošenka paskyrė jį Odesos regiono gubernatoriumi, tačiau po trijų su puse metų M. Saakašvilis atsistatydino, pasiskundęs, kad Ukrainos vyriausybė vis dar labai korumpuota.
Žinia, kad M. Saakašviliui vėl gali būti skiriamas postas vyriausybėje, sudrebino Ukrainos politiką. Ji taip pat sukėlė nerimą ir Sakartvelo vyriausybei, kuri taip baiminasi jo grįžimo, kad jam nedalyvaujant jau dukart paskyrė ilgas įkalinimo bausmes bei pagrasino atšauksianti iš Kijevo savo ambasadorių. Kremlius taip pat pradėjo propagandos atakas prieš Ukrainą.
Šiaip ar taip, M. Saakašvilis Ukrainos parlamente dar nesulaukė tokio palaikymo, kad galėtų užtikrintai gauti postą. O V. Zelenskis savo nuomonės kol kas aiškiai neišsakė – galbūt bijodamas atskleisti, kad jo parlamentarams trūksta vienybės, o jo paties nesupa nuosekli ir profesionali komanda.
Šį mėnesį norėdamas paminėti pirmąsias savo laimėjimo rinkimuose metines V. Zelenskis pasidalino išdailintu vaizdo įrašu, kuriame giriama jo pergalė ir padaryta pažanga. Tačiau už ekrano prezidento pasiekti rezultatai ne tokie ir džiuginantys. Pažanga, padaryta siekiant įgyvendinti du svarbiausius jo pažadus – susitvarkyti su korupcija ir užbaigti karą Ukrainos pietryčiuose plytinčiame Donbase – kol kas nedidelė. Jam pavyko įvykdyti lauktą apsikeitimą kaliniais, tačiau Rusija savo šalininkams Donbase vis dar siunčia pinigus ir ginklus. V. Zelenskis atėmė parlamentarų imunitetą ir suteikė teisę kelti jiems baudžiamuosius kaltinimus bei pasikvietė į parlamentą naujų žmonių, tačiau jiems akivaizdžiai trūksta patirties ir bendros vizijos. Skubiai reikalingos struktūrinės reformos vis dar neįgyvendintos.
O korupcija vis dar plačiai paplitusi. Nepriklausomas generalinis prokuroras Ruslanas Riabošapka buvo pakeistas lojalistu, kuris dabar persekioja P. Porošenką. Be to, dėl Covid‑19 pandemijos padėtis gali dar pablogėti. Nepriklausoma žurnalistė Katia Gorčinskaja atskleidė, kad viešuosiuose medicininių reikmenų pirkimuose buvo sukčiaujama.
M. Saakašvilis tvirtina, kad korupciją sustabdyti galima tik mažiau reguliuojant ekonomiką ir keičiant turto prievartą palengvinančią sistemą. Tačiau jo tvirtinimais tiki nedaugelis ukrainiečių. Daugelis mano, kad jei V. Zelenskis pasikvies M. Saakašvilį, taip tebus bandoma sukurti iliuziją, kad vyriausybė kažką daro. „Jau prasidėjo antrasis V. Zelenskio prezidentūros sezonas, – teigia žinių tinklalapio „Ukrainska Pravda“ redaktorė Sevgil Musaeva. – Galima tikėtis, kad bus grąžintas koks nors veikėjas iš ankstesnių serijų.“