Aviacijos šventės tarpukario Lietuvoje: kunigai norėjo pamatyti dangų, o rizikingi skrydžiai ne visada baigdavosi laimingai

Lakūnai – visad romantiški padangių vyrai. Net praslinkus šimtmečiui, jie vis dar žavūs ir gaubiami paslaptingos auros. Tarpukariu jie buvo dangaus dievai. 1935-1938 m. Lietuvos provincijoje aviacijos švenčių metu buvo surengti 35 pasirodymai, kuriuos stebėjo apie 300 tūkst. žmonių, kiekviename miestelyje iš apylinkių prisirinkdavo iki 10 tūkst. žmonių. 1937-ųjų rugpjūčio 22-oji, 7 val. ryto. Kauno oro uoste išgėrę po stiklinę arbatos, susigriebę į rankas žemėlapius ir juokaudami lakūnai patraukia prie angarų – skris į Joniškį, į aviacijos šventę.

1937 m. rugpjūčio 29-ąją Viekšniuose žiūrovai jokiu būdu nenorėjo skirstytis iš aerodromo. Tik po ilgų prašymų galų gale juos prišnekino skirstytis – duoti taką pakilti lėktuvams. „Išskrendant sėdėjau „LY-Nidoje" ir rūkiau papirosą prieš kelionę," – pasakoja pilotas J. Steikūnas. – „Dvi tautiškais rūbais apsirengusios žemaitės atnešė dvi dideles puokštes gėlių. Aš maniau, kad jos apsiriko ir ... klausiu už ką jos? „Už tai, kad nepamiršot Viekšnių ir taip gražiai mums viską parodėt!..." – tai tarusios, jos nubėga.