Artėja prie kulminacijos: įvertino, kaip paveiktų Baltijos šalių saugumą, jei Turkijos prezidentu taptų opozicijos atstovas

Gegužės 14 d. Turkijoje įvykę prezidento ir parlamento rinkimai neatnešė pergalės nei ilgamečiam šalies vadovui Recepui Tayyipui Erdoganui, nei jo varžovui – susivienijusiai opozicijai atstovaujančiam Kemaliui Kilicdaroglu. Antras rinkimų turas įvyks gegužės 28 d. Tuo atveju, jeigu laimėtų opozicijos kandidatas, Turkija gali labai pakeisti savo nusistatymą dėl visai Europai, neišskiriant nė Baltijos šalių, itin svarbių su saugumu susijusių klausimų. Tačiau ekspertai mano, kad rinkimus greičiausiai laimės R. T. Erdoganas.

Dabartinis Turkijos prezidentas nuosaikus islamistas R. T. Erdoganas dar niekada nebuvo taip priartėjęs prie pralaimėjimo. Remiantis oficialiai skelbiamais rezultatais, paremtais į 99 proc. urnų sumestais biuleteniais, jis sugebėjo surinkti 49,40 proc. balsų, o jo varžovas, opozicionierius, seniausiai Turkijoje Respublikonų liaudies partijai (CHP) atstovaujantis kandidatas K. Kilicdaroglu – 44,96 proc. Šiuose rinkimuose jis buvo pristatomas kaip susivienijusios opozicijos kandidatas. Jį palaiko šešios partijos, įskaitant buvusių R. T. Erdogano šalininkų partiją ir netgi kurdų partiją. Trečias kandidatas – ultranacionalistas Sinanas Oganas – surinko 5,2 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas siekė 88,78 proc.: Europos šaliai tai būtų fantastiškas rodiklis.