Referendumas – kaip iššūkis visai Europos Sąjungai
Štai prieš keletą metų Šveicarijos piliečiai visuotinio referendumo metu nubalsavo už tai, kad vėl būtų įvestos kvotos atvykstantiems dirbti į jų šalį. Už tai pasisakė minimalus šveicarų skaičius: tik 50,4 proc. šios kalnų šalies gyventojų. Taip vėl buvo grįžta prie kvotų užsieniečiams sistemos: kasmet nustatomas bendras įleidžiamų atvykti dirbti užsieniečių skaičius bei konkrečios kvotos visoms ekonomikos šakoms. Tai, beje, galioja ir ES piliečiams.
Šveicarus suprasti galima: jei 2002 m. užsieniečiai sudarė „tik“ penktadalį visų šalies gyventojų (iš 8 mln.), tai jau po 2010 m. šis skaičius priartėjo prie ketvirtadalio. Žodžiu, dabar jau kas ketvirtas Šveicarijoje gyvenantis asmuo – užsienietis. Ir tokia masinė įvairiausių sričių specialistų – nuo vairuotojų iki bankų specialistų – imigracija į minėtą šalį demonstruoja tiesiog puikią jos ekonomiką: nedarbas Šveicarijoje tesiekia vos 3,2 proc. Tačiau kasmet į jų tėvynę plūstantis apie 80 tūkst. darbinių emigrantų srautas jau ne juokais gąsdina dalį Šveicarijos visuomenės. O bet kokią rimtą problemą šveicarai įpratę spręsti tiesioginės demokratijos keliu – per referendumą. Tad nieko nuostabaus, kad nuo 1948 m. čia jų surengta jau per 500. Absoliutus rekordas (ir unikumas) visame pasaulyje.
Kiekvienas Šveicarijos pilietis gali inicijuoti referendumą
Taigi, Šveicarija – ta šalis, kurios valdymas yra artimiausias tiesioginei demokratijai. Tuo ši demokratiška šalis išsiskiria visame pasaulyje. Tarptautinėje politikoje Šveicarijos demokratijos modelis dažniausiai įvardijamas kaip „tiesioginė demokratija“ arba „pusiau tiesioginė demokratija“. Kiekvienas Šveicarijos pilietis, bet kuriuo metu gali kvestionuoti Parlamente priimtą įstatymą arba pateikti savo siūlymą, kaip būtų galima koreguoti Konstituciją. Tiesa, piliečiams nėra leidžiama inicijuoti referendumų dėl jų pačių sukurtų įstatymų, o tik dėl Parlamento priimtų įstatymų keitimo ar atsisakymo juos keisti.
Daugumoje kantonų piliečių balsavimas vis dar vyksta balsuojant popieriniais biuleteniais, ir balsai skaičiuojami rankiniu būdu. Kol kas tik keli kantonai (Aargau, Ženevos, Neuchatel ir Ciuricho) yra įdiegę balsavimo internetu ar SMS žinute galimybę. Visi pilnamečiai (nuo 18 m.) Šveicarijos piliečiai turi teisę dalyvauti balsavimuose nuo 1990 m. lapkričio 27 d. Iki tol Apencelio kantone moterys neturėjo… balsavimo teisės.
Šalies lygmeniu balsavimai gali būti organizuojami:
1. Rinkimai (organizuoja Federalinė asamblėja – Šveicarijos Parlamentas)
2. Privalomasis referendumas (referendumas, kurio metu sprendžiamas klausimas, kai Šveicarijos Parlamentas nori atlikti keitimus Konstitucijoje).
3. Pasirenkamasis referendumas (referendumas, kurio metu sprendžiamas klausimas, kai piliečių iniciatyva norima atlikti kokius nors įstatymų pakeitimus). Norint organizuoti referendumą, būtina surinkti 50 tūkst. piliečių parašų, pasisakančių už tam tikro įstatymo keitimą. Parašai privalo būti surinkti per 100 dienų, antraip referendumas neorganizuojamas.
4. Rimčiausiai reikia pasirengti referendumui, kai piliečių iniciatyva norima pakeisti šalies konstituciją; tokiam referendumui organizuoti reikia surinkti už organizatorių iškeltą konstitucijos keitimą pasisakančių 100 tūkst. piliečių parašų (parašų surinkimo terminas – 18 mėnesių).
Vidutiniškai per metus Šveicarijoje organizuojami keturi-penki įvairaus tipo balsavimai. Pvz., nuo 1995 sausio iki 2005 birželio (t. y., per 10 metų), šveicarai balsavo 31 referendume, kuriuose buvo sprendžiami 103 klausimai.
O dar referendumai vyksta atskiruose Šveicarijos administraciniuose vienetuose – kantonuose (jų iš viso yra 26). Landsgemeide arba kitaip – kantono asamblėja – seniausia tiesioginės demokratijos forma. Seniau dėl praktiškumo organizuota 8 Šveicarijos kantonuose, tačiau dabar tai tebepraktikuojama tik 2 kantonuose: Apencelyje ir Glarus kantono asamblėja vis dar – aukščiausia politinė kantono institucija.
Kas tai yra kantono asamblėja? Tam tikrą dieną į miesto aikštę susirenka viso kantono gyventojai ir sprendžia klausimus, susijusius su teisėkūra ar su kantono tarybos išlaidomis. Kaip vyksta balsavimas? Tam tikru klausimu pasisakantieji balsuoja keldami ranką. Ir – jei ranką pakėlė susirinkusiųjų dauguma – sprendimas priimtas.
Istoriškai seniau vienintelis kantono pilietybės įrodymas (tai suteikia teisę balsuoti) buvo kardo arba Šveicarijos armijos durtuvo parodymas aplinkiniams (jo turėjimas įrodė, kad esi laisvas vyras ir turi teisę balsuoti).
Dalyvauti referendumuose Šveicarijos pilietybę turintiems asmenims nėra privaloma, išskyrus vienintelį kantoną – Schaffhausen. Čia nuo 1904 m. privaloma dalyvauti referendumuose. Visoje šalyje anksčiau tai irgi buvo privaloma, bet nuo 1974 m. to atsisakyta. Tiesa, referendume nedalyvavusiam piliečiui gali būti taikoma… 3 šveicariškų frankų (apie 3 eurų) bauda. Tai – visiškai nereikšminga suma šveicarui.
Dėl ko balsuoja referendumuose šveicarai?
Kaip dažnai ir dėl ko renkasi prie balsavimo urnų šios kalnų šalies piliečiai? Kaip jau minėta, per metus gali vykti net keli (nuo trijų iki penkių) referendumai. Be to, šveicarai jau išmoko taupyti laiką bei popierių, tad dažniausiai viename referendume sprendžiami keli klausimai. Jie dažnai būna visiškai nesusiję, tik sujungiami į vieną referendumą – taip pigiau. Pvz., 2013 m. Šveicarijoje buvo surengti 5 referendumai (kovo 3 d., birželio 9 d., rugsėjo 22 d. ir lapkričio 24 d.), kurių metu spręsta 11 klausimų. 2012 m. – 4 referendumai, kurių metų spręsti 12 klausimų. Pvz., 2012 m. kovo 11 d. per nacionalinį referendumą balsuota dėl 5 klausimų, vienas jų: ar skirti privalomai po 6 savaites mokamų atostogų kiekvienam piliečiui (šveicarai nubalsavo prieš!). Taip pat šio referendumo metu buvo spręsti du kantoniniai klausimai, t. y., sprendė tik tų kantonų, kuriuose įsiteisės būsimas statymas, gyventojai. Taip Ciuricho gyventojai sprendė, ar reikalinga įrengti aptarnavimo būdeles prostitutėms ir specialias stovėjimo aikšteles jų klientams (Ciuricho gyventojai nubalsavo – taip). Beje, prostitucija Šveicarijoje legalizuota, pasirodo, nuo 1942 m.! Prostitucija draudžiama verstis tik nepilnamečiams, o prostitutėms – klientų laukti gatvėse…
