Dar prieš lemtingąja vasario 24 dieną vieno didžiausių Ukrainos naujienų portalo „Ukrainska pravda“ žurnalistė Olha Kyrylenko savo redaktorei pasakė: jei bus masinė invazija, aš vyksiu į Rytų Ukrainą ir ten dirbsiu. Žurnalistė neturėjo jokios patirties dirbant fronte, tačiau rusų kariams užpuolus taikius Ukrainos miestus taip ir nutiko: 24 metų Olha iš fronto ukrainiečiams raportuoja apie karo eigą. Prieš kelias dienas ji sugrįžo iš Bachmuto – miesto, kuriame dabar verda vieni iš svarbiausių mūšių. Būtent čia nuo liepos mėnesio Rusija sutelkė savo dėmesį, ir kažkada buvęs žalias miestas virto į „miestą-tvirtovę“, nuolat atakuojamą aviacijos antskrydžių.
Su Olha susiskambiname vaizdo skambučiu – jauna žurnalistė dėkoja už galimybę pasipasakoti. Šiuo metu ji grįžusi į Kyjivą. Žurnalistė pokalbio metu akcentuoja, kad nuo invazijos pradžios nejaučia emocijų. „Vieną dieną tie jausmai ateis, bet šiandien to dar nėra. Priešpaskutinėje kelionėje į frontą buvau Soledare, jis netoli Bachmuto. Pamačiau didelį gaisrą. Ukrainos kariai sakė, kad čia rusų aviacija, turiu slėptis. Nuoširdžiai – nejutau jokios baimės. Pamačiau ugnį, o kita mintis – turiu ją nufilmuoti, tai mano darbas. Kitą dieną su kariu pamatėme, kad du rusų sraigtasparniai šaudo. Kai išgirdau tą garsą, nejutau baimės. Suprantu, kad tai keista, bet negaliu to pakeisti. Manau, kad mano smegenys užblokavo daug emocijų. Esu išgyvenimo režime“, – atvirai sako Olha.
Pokalbio metu su fronte dirbančia žurnaliste aptariame tai, kaip atrodo jos kasdienybė, ko dažniausiai prašo fronte likę civiliai. Olha žodžių nevynioja į vatą ir sako, kad ją šokiruoja faktas, jog kai kurie tautiečiai ir toliau bendrauja su giminėmis Rusijoje.
Dirba be laisvadienių