Pirma šios publikacijos dalis baigėsi ištrauka iš memorandumo „Lietuva vokiečių civilinės administracijos valdžioje“(1), atpasakojančia vokiečių valdžios 1941 m. rugsėjo 17 d. suvaidintą farsą, kad galėtų visą kaltę dėl Lietuvos žydų naikinimo suversti lietuviams. Okupantams tą padaryti iš dalies pavyko, nes iki šiol netrūksta tikinčių, kad viskas būtent taip ir buvo. Antai viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė rašo: „Kai naciai užėmė Lietuvą, susikūrė Laikinoji vyriausybė ir iškart Kaune buvo įkurta koncentracijos stovykla [...] Lietuvos valdžia, kariuomenė, policija, savivaldybės vykdė organizatorių valią ir tikrai prisidėjo prie to, kad žudymas vyktų sklandžiai ir greitai.“(2)
Sudaromas iškreiptas vaizdas, tarsi šalį ir toliau valdė Lietuvos vyriausybė, kuri kontroliavo kariuomenę, policiją, kartu su savivalda tik ir laukdama, kol galės griebtis žudynių, kad įsiteiktų naciams. Tačiau nei savos valdžios, nei kariuomenės, nei realios savivaldos iš tikrųjų nebuvo.
