Pirma šios publikacijos dalis baigėsi ištrauka iš memorandumo „Lietuva vokiečių civilinės administracijos valdžioje“(1), atpasakojančia vokiečių valdžios 1941 m. rugsėjo 17 d. suvaidintą farsą, kad galėtų visą kaltę dėl Lietuvos žydų naikinimo suversti lietuviams. Okupantams tą padaryti iš dalies pavyko, nes iki šiol netrūksta tikinčių, kad viskas būtent taip ir buvo. Antai viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė rašo: „Kai naciai užėmė Lietuvą, susikūrė Laikinoji vyriausybė ir iškart Kaune buvo įkurta koncentracijos stovykla [...] Lietuvos valdžia, kariuomenė, policija, savivaldybės vykdė organizatorių valią ir tikrai prisidėjo prie to, kad žudymas vyktų sklandžiai ir greitai.“(2)

Antanas Valiukėnas

Sudaromas iškreiptas vaizdas, tarsi šalį ir toliau valdė Lietuvos vyriausybė, kuri kontroliavo kariuomenę, policiją, kartu su savivalda tik ir laukdama, kol galės griebtis žudynių, kad įsiteiktų naciams. Tačiau nei savos valdžios, nei kariuomenės, nei realios savivaldos iš tikrųjų nebuvo.

Vokietijai užpuolus SSRS ir prasidėjus Birželio sukilimui, sovietų okupacinių struktūrų pareigūnai, viską metę, bėgo iš Lietuvos, kartu spruko ir vietiniai kolaborantai, nes puikiai žinojo, kad už valstybės išdavimą įstatymai numato griežtą atsakomybę. Deja, tada Lietuva valdžios dar neturėjo, ją reikėjo suburti ir įtvirtinti, kad karo sąlygomis užtikrintų tvarką, reglamentuojamą teisės normomis. Tačiau tai neįvyksta per dieną ar per savaitę.

Visą straipsnį gali skaityti tik prenumeratoriai

Tapdami prenumeratoriais, jūs remiate nepriklausomus autorius ir žurnalistus. Stipri ir laisva žiniasklaida – demokratijos ramstis ir vertybė, kurią būtina puoselėti.

Kviečiame prisijungti prie Delfi prenumeratorių bendruomenės.

Karas Ukrainoje – viskas, ką būtina žinoti

Visas naujienas apie karą Ukrainoje rasite čia Rusijos karas prieš Ukrainą: naujausios žinios realiu laiku