Kol Kremlius pradėjęs nuo Baltarusijos mėgina tverti SSRS „koverį“ (tradiciškai išraiškingai vingri Aliaksandro Lukašenkos frazė po derybų su Vladimiru Putinu rugsėjo 9-ąją, jog Maskva ir Minskas nesvarsto Rusijos ir Baltarusijos politinės integracijos, bet „jei mums reikės, prie to grįšime“), reikšminga dalis rusų vietoj žūtbūt peršamo neoimperinio Edeno tikriausiai pagal sovietijos pavyzdį (kitokio prezidentas, išeivis iš sovietinių specialiųjų tarnybų, tiesiog nežino) renkasi gyvenimą ne tėvynėje, dažniau (nors nebūtinai) demokratijos pusėje.