Tik bent jau vyrai kažkuriame istorijos tarpsnyje suvokė, kad visas tas „grožis“ kur kas labiau tinka moterims.
Tačiau vyriškas poreikis būti ar bent jau atrodyti gražesniu niekur nedingo. Keitėsi tik to „vyriško grožio“ samprata ir išraiškos formos. Pavyzdžiui, maro ar bado laikais moteris labiausiai žavėjo storas vyras – didelis pilvas simbolizavo sotumą, vadinasi, ir gausias maisto atsargas (dėl to kai kurie vyrai po savo drabužiais nešiojo prisegamus gaubtus kaip didelio pilvo pakaitalą). Buvo laikai, kai vyro grožį nusakydavo kuo aukštesnis perukas, pūpsantis ant dažniausiai cistomis nusėtos vyro galvos, nuplikusios nuo prastos mitybos ir higienos – kuo didesnis perukas, tuo daugiau monetų, vadinasi, skimbčioja to vyriškio piniginėje (o jo buvusius vešlius antakius atstojo iš pelės kailiuko pagamintos ir priklijuojamos juostelės). Buvo laikas, kai moteris žavėjo aukšta ir išlaki vyro kakta, simbolizavusi išmintį (tarsi akiniai šiais laikais) – dėl to Vakarų civilizacijoje vyrai sąmoningai skutosi ir plikino savo galvas, kad atrodytų vyresni. Buvo laikas, kai blyški vyro veido oda buvo tikro aristokrato požymis (molio spalvos veidai priklausė tik prasčiokams, visą dieną saulėje mojuojantiems kauptukais ponų laukuose), o didžiausią prašmatnumą reiškė tamsūs maišeliai po akimis (tai buvo pasiekiama beveik savaitę alinant save nemiga)...
Nes visada, visada gražesnė vyro išvaizda buvo siejama su ne mažiau svarbiu kitu vyrišku relišeriu – finansiniu gerbūviu.
„Vyras visada atrodo aukštesnis, kai stovi ant savo piniginės“, – sakoma Volstryte. E.M.Remarkas „Juodajame obeliske“ aprašydamas negražų, tačiau turtingą veikėją, visai logiškai klausė, „kas būtų išdrįsęs sviesti akmenį tarp jo kreivų kojų, jei jos apmautos geros angliškos gelumbės kelnėmis?“. Turtingas vyras galėjo aprūpinti, apsaugoti, pamaitinti – ir nebūtinai vien „barakudiški“ sumetimai tuo traukė moteris, o tiesiog banalus išgyvenimo instinktas. Turtingi vyrai turėjo daugiau galimybių – viskam. Galų gale, turtingi vyrai, tiesiog gyveno kokybiškiau ir ilgiau.
Nes būtent turtingi vyrai nuo pat seniausių laikų sukūrė švaraus ir tvarkingo vyro sampratą.
Lig šiol nėra iki galo aišku, kuriuo istorijos tarpsniu žmonija pradėjo kreipti didesnį dėmesį į savo higieną ir sieti ją su sveikatingumu. Rodos, senais laikais juk buvo kur kas patogiau gyventi kaip žmogbeždžionei – nesiprausti, vilkėti kas papuola, teršti apie save, negaišti laiko skutantis, valant dantis ar traukiant plaukelius iš nosies šnervių. Akivaizdu tik viena – senais laikais savojo kūno puoselėjimas buvo išimtinai turtingųjų privilegija – dėl daugelio priežasčių. Brangi kosmetika, ilgos ir sudėtingos grožio procedūros, dažniausiai iš užjūrių atkeliavęs „know-how“ buvo prieinami tik valdovams, aristokratijai ir dvasininkams. Koks valstietis ar kareivis turėjo laiko ir pinigų atsiduoti masažo ar makiažo malonumams? Niekur neskubant vartytis ant minkštasuolio ir laukti, kol antikos laikų kuaferiai suformuos šukuoseną ar įtrins kūną kvapniaisiais aliejais? Neturi, beje, net šiais laikais, o ką kalbėti apie žilą senovę, kupiną hierarchinių apribojimų, išgyvenimo pavojų ir trumpo gyvenimo ciklo!
Tačiau jau nuo antikos laikų žmonija žinojo – „kuo sveikesnis esi, tuo arčiau dievų esi!“ Kaip žinia, „sveikam kūne sveika ir siela“! Kuo turtingesnis esi, tuo tavimi bus labiau pasirūpinta. Kuo labiau savimi rūpinsies, tuo daugiau gyvenimiškų malonumų sups tave! Kuo maloniau gyvensi, tuo geresnės mintys lankys tave.
Net ir šiais laikais. Atkreipkite dėmesį – nors dabartinis vyras turi kur kas daugiau sąmoningumo ir atsakomybės ne tik dėl savo išvaizdos, bet ir viso gyvenimo stiliaus, tačiau jis turi ir šiek tiek tuščiagarbiškumo – o tai nėra labai blogai, nes būtent jis ir verčia vyrą keistis, tiek gyvenimo būdu, tiek įpročiais – bet nuo to jis tampa tik kūrybiškesnis ir laisvesnis!
Egzistuoja dar vienas svarbus niuansas, lemiantis apsisprendimą koreguoti savo gyvenimo būdą ir išvaizdą. Tai – galimybė „parduoti save“ (tik nebūtina tai vulgariai suprasti tiesiogine prasme!).
Nes, kad ir ką beveiktumėte gyvenime – atminkite, kaip sakoma Holivude: „tavo pirkėjai stebi tave visada“. Tam antrina ir Talmudas: „atmink, visada yra kas tave stebi!“ Paryžietės net šiukšlių neneša be pilno makiažo ir suderintos aprangos – nes žino, kad ir prie šiukšlių konteinerio gali sutikti savo būsimąjį meilužį. Vyrai – ne išimtis. Niekada nežinai, kur tavęs laukia sėkmė, ir kada patrauksi genialaus režisieriaus, ambicingo investuotojo, įtakingo globėjo ar dailios moters akį!
Prieš kelerius metus Europos Sąjungoje atlikta moterų apklausa klausimu „kokios vyro savybės (ar atributai) jums atrodo pačios seksualiausios?“ parodė, kad net 80 procentų moterų svarbiausiu paminėjo „prisižiūrėtą ir išpuoselėtą vyro kūną“. Šis skaičius ženkliai lenkė antroje ir trečioje vietose likusius „šmaikštumą“ (50 procentų) bei „ūgį aukštesnį už vidutinį“ (37 procentai), jau nekalbant apie „seksualiausių atributų“ dugne likusius „brangią mašiną“ (13), „tatuiruotes“ (5), „ilgus plaukus“ ar „bižuteriją“ (po 2 niekingus procentus). O tai reiškia, kad fizinės jūsų kūno savybės yra ženklus bendravimo elementas, tarsi sklandaus rašytinio kaip teksto dalis.
Senovėje frazeologizmą „prekiauti savo kūnu“ neišsilavinę žmonės suprasdavo labai tiesmukai, siedami tai su kitu eufemizu, pavadintu „seniausia pasaulyje profesija“.Tačiau šiais laikais to eufemizmo samprata pasikeitė. Nes kuo, pagalvokite patys, prekiauja aktoriai, fotomodeliai, podiumu vaikščiojančios panelės-modeliai, cirko akrobatai, dailiojo čiuožimo meistrai, boksininkai ir imtynininkai? Nejaugi „intelektualine nuosavybe“? Kūnu prekiauja televizijos laidų vedėjai, pamokslininkai, viešumoje pasirodantys politologai, karjeros diplomatai, šamanai, burtininkai, visų rūšių politikai, ir netgi galima pasakyti – prezidentai. Žinoma, dauguma jų prekiauja daugiausiai viena kūno dalimi – veidu, tačiau ne paskutinę vietą užima ir jų figūros su apvilktais ant jų (arba nuvilktais) drabužiais, kepurėmis, karoliais ir kaklaraiščiais, taip pat tarnaujančiais didesniais ar mažesniais informacijos nešėjais. Kiekvienas bent kiek mąstantis žmogus skuba konvertuoti savo įvaizdį į kapitalą, tegu ir simbolinį. O koks gi įvaizdis be gražaus kūno?
Prie to prisidėjo ir Holivudas, sukūręs pastarųjų šimto metų vyriškio etaloną – dailiai nuaugęs „prisižiūrintis“ vyriškis tankiais, glotniai sušukuotais plaukais, lieknas, tvirtas kūnu ir dvasia, greitai priimantis sprendimus, nieko nebijantis ir nevengiantis pasišvaistyti kumščiais, dievobaimingas, puoselėjantis šeimos vertybes, bet nevengiantis ir patenkinti moterį, kai jai to labiausiai reikia, bet, jei aplinkybės reikalauja, ir šiek tiek sentimentalus. Bet svarbiausia – sveikas!
Taigi, nuo ko pradėti?
Pradžiai, nusiteikite, kad galite būti gražus ir sveikas. Mano mama visada sakydavo – „jeigu jautiesi gerai, tai veikiau sprendimas negu būklė“. Prieš 100 metų džentelmenai sakydavo, kad vien gerai pasiūto kostiumo neužtenka – būtinas dar ir požiūris. Apsižvalgykite – gerai apsirengusių žmonių galite pamatyti gausybę, o štai principingų stinga. Jau nekalbant apie beskonybę – pasaulyje gausu žmonių, kurie, kad ir kiek pinigų beturėtų, kad ir kokią socialinę padėtį beužimtų, vis tiek atrodo kaip paniurę nevykėliai, ne savo vietoje, ne savo laike. Jie blogai kvepia, blogai kalba, pasauliui atrodo neskoningi ir pernelyg stori. Jie atrodo pigiai nuo savo stambių galvų pakaušių iki „Bally“ batų galiukų. Bet ir gražūs paveikslėliai – dar ne gyvenimas. Nereikia užsiimti saviapgaule – gerai gyventi reikia ne paveikslėliuose. Gera savijauta – tai kompromisas tarp geros vidinės savijautos ir mokėjimo save transliuoti aplinkiniam pasauliui.
Antra, žinokite, kad tai užtrunka laiko. Esu įsitikinęs, kad jūsų knygų lentynoje šalia poezijos tomelių rikiuojasi ne ką trumpesnė baterija knygų, patariančių, kaip tapti turtingesniu, geresniu, lieknesniu, sužavėti moterį, numesti svorio, padaryti karjerą, išmokti užsienio kalbą, auginti dukteris, mesti rūkyti ir užsidirbti milijoną. Visos jos žada tai padaryti vos per savaitę, blogiausiu atveju, per porą, tačiau nebūna „trumpiausių“ kelių į bet ką, vertą iš tikrųjų turėti. Jei metate svorį ar mokotės kovos menų ar kalbos, ar statote nekilnojamojo turto imperiją, greitai susivokiate, kad tam lengvo kelio niekada nebūna. Tai užtrunka bene visą gyvenimą, ne vien pietų pertrauką. Tačiau vis tiek... Mes slapta viliamės, kad tai pavyks padaryti suplojus 15 eurų už knygiūkštę „padariusią daugiau milijonierių nei kas kitas“, ir perskaitę vos kelis puslapius suvoksime visos žmonijos išmintį.
Tačiau nepraraskite to vyro instinkto tapti geresniu – lieknesniu, sveikesniu, darbingesniu, linksmesniu. Būtent tai mus ir daro žmonėmis, būtent tuo mes ir skiriamės nuo beždžionių.
Nes būtent šis noras mus nukėlė nuo medžių ir verčia keltis iš lovų kasryt, ir kasdien gena mus į priekį, ir veda mus į šlovę. Mes norime ne vien sveikatos, stiprybės ir turtų, labiausiai mes norime sielos ramybės. Nes tai vyriška.
Ar mums to vyriško grožio kada nors užteks? Oi ne. Niekada neužteks. Ir visada mums to reikės, kol plaka mūsų vyriškos širdys.
