Nuo ginklų iki kultūros karo fone: karčios istorinės tiesos apie didžiąją Rusijos kultūrą ir komfortą mėgstantys Vakarai

Dabar svarbiausias pasaulio argumentas yra ginklai, tad pradėkime nuo jų. Po Krymo aneksijos ir Donecko užgrobimo 2014 m. įvestas vieningas Europos Sąjungos embargas nesustabdė europietiškos ginkluotės pardavimų Rusijai, apeinant sankcijas. Prekyba nesiliovė, net kai Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Britų dienraščio The Telegraph balandžio 22 d. publikacijoje nurodoma, kad per šio embargo laiką mažiausiai 10 ES šalių Kremliaus režimui pardavė ginklų ir karinių technologijų už 350 mln. eurų. Apie 80 proc. visų sandorių sudarė Prancūzijos ir Vokietijos kompanijos. Išaiškėjus tokiems faktams, Vokietijos vadovai ėmė teisintis, kad ginklai tiekiami, gavus garantijas, esą Rusija nenaudos jų karo tikslais... Ginkluotės pardavimų „skylė“ užkišta tik balandžio pradžioje, po Baltijos šalių bei kitų Rytų Europos valstybių protestų ir tik įvedus penktąjį sankcijų paketą agresorei.

„Naudotis sankcijų spragomis, siekiant išvengti ES embargo Rusijai po Krymo okupacijos, yra nusikalstama ir neapsakomai kvaila“, – tvirtina admirolas Lordas Westas, vienas aukščiausių britų karininkų. Teiginį pagrindžia faktai, kad Rusija kare prieš Ukrainą naudoja europietiškas puolamųjų ginklų technologijas.