Kiekvieno gyvenime gausu neišvengiamų skaičių, su kuriais kažkodėl nepaliaujamai kovojame. Kad ir kaip bežiūrėtume: tai mums per mažai, tai per daug... metų, kilogramų, centimetrų, juosiančių klubus ar rodančių mūsų ūgį, ir t. t.
Ironiška, bet tol, kol vis dar spraudžiamės į stereotipų stalčiukus, mados industrija dar ir kaip mėgsta skaičius. Ypač tuos, kurie iliustruoja augantį vartojimą, pelną, naujas tikslines auditorijas ir kt. Tad kur riba tarp visuomenės lūkesčių, kiekvieno iš mūsų vidinių priekaištų ir galiausiai – galingų mados bei grožio industrijų, kurios per prievartą pardavinėja jaunystę?
Kuo daugiau baimių, tuo daugiau komercinių tariamos problemos sprendimo būtų. Ar bent įsivaizduojame, kiek pasaulyje yra nepagrįstas mūsų baimes užglaistyti pasiruošusių kremų, žadančių atitolinti senatvę? O kur dar nuolat besikeičiančios „sveikos gyvensenos“ gairės, dietos, kūno korekcijų galimybės ar paprasčiausiai realybę iškreipiantys socialinių tinklų filtrai. Taip, savo kūnu rūpintis reikia, bet priimti jo savitumą, laiko pokyčių nulemtą dinamiką ir išsivaduoti iš stereotipų tiesiog gyvybiškai svarbu.
