Mokslo sekta: ribotumas bei neegzistuojantis objektyvumas

Iš pradžių pasiaiškinkime dėl termino „sekta“. Išvertus secta iš lotynų kalbos gausime tokias reikšmes: kryptis, doktrina mokymas. Pats šis terminas taikomas labai plačiai: nuo religinių uždarų bendruomenių iki bet kokių grupių turinčių savo tikėjimo principus. Visoms sektoms būdinga tai, kad jos kai kuo seka.

Jei religinės sektos seka kažkokiu tai savo kulto objektu, pavyzdžiui krikščionybė yra Jėzaus sekėja, tai tai, kuo tiki ir ką seka mokslo atstovai, pačioje jų tikėjimo bendruomenėje yra vadinama „paradigma“ arba „koncepcija“. Pavyzdžiui, kažkada senai buvo manoma, kad Žemė yra visatos centras ir dominavo geocentrinė paradigma. Paskui atsirado Kopernikas (kurio asmeninę nuostatą pasaulio atžvilgiu galima įvardinti kaip „aš teisesnis absoliučiai už visus“) ir perkeitė šią pasaulėžiūrą atimdamas iš Žemės centro privilegiją bei paversdamas ją tik viena iš planetų besisukančių aplink Saulę. Toks požiūris tapo heliocentrine paradigma.