Mes, lietuviai, turim vieną labai įdomų įprotį. Mat dažniausiai mes būname šventesni už patį Popiežių. Mes to nedarome, mums to nereikia, o kad (ir kai) kažkas vyksta, mums yra patogiau apsimesti, kad nieko nematome. O tada...
O tada susirandame atpirkimo ožį ir pradedame jį talžyti, mat jį talžydami pasijaučiame šiek tiek geresni, švaresni, tyresni. Šįkart po ranka papuolė ne ožys, o ožka, tai su pasimėgavimu ėmėmės jos. Na tos, Morganos, žinot. Tos, kur iš Seimo.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (1)