Dar literatūros laikais splinu gardžiavosi rafinuoti estetikos gurmanai. Pavyzdžiui, Paryžiaus dekadentas Charles Baudelaire 1857 metais skelbė pirmus „Paryžiaus splino“ eilėraščius proza.
Rinkodaros siautėjimo laikais jau 21 amžiuje nebent kategoriškas keistuolis suprastų, kaip tasai Ch. Baudelaire „nusileisdamas į kraštutinybių pragarus pasiekia labai aukštą, tiesiog niekam neprilygstamą tyrumo ir nekaltumo laipsnį“.
Reikalai dabar ypač savotiški, tad ir gurmanų pasimėgavimo patiekalui splinui tenka ieškoti pritaikymo kitur. Tai kodėl nepritaikius vis tiek nenuspėjamoje geopolitikoje?
Vokietijos ekskancleris Gerhardas Schröderis gegužės 20-ąją vis dėlto paskelbė nebegalįs tęsti darbo Rusijos valstybinės korporacijos „Rosneft“ direktorių taryboje.
G. Schröderis neabejotinai laikytinas V. Putino „supratėjų“ ikona Vakaruose. Po kancleriavimo 1998-2005 metais Kremlius jį banaliai nupirko lobizmui, iš pradžių pavertęs „Gazprom“ Stebėtojų tarybos pirmininku, nuo 2017-ųjų paskyręs didžiausios valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ direktorių tarybos pirmininku.
