Kolektyvinė viruso išgąsčio trauma: net filosofai neturi ką apie tai pasakyti

Asociatyvi nuotr.

Šaltinis: Unsplash

2020 m. liepos 17 d. 14:28 Almantas Samalavičius

D+ nariams
Prenumeruoti

Ištisą šimtmetį neregėtas pandemijos, jau keletą mėnesių purtančios pasaulį, mastas, regis, yra pakankamas pagrindas apmąstyti su šiuo reiškiniu susijusius tiesioginius bei šalutinius procesus. Turiu galvoje ne tik ir ne tiek mirtingumo statistiką ar tai, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, pati sveikatos apsaugos sistema vos nepatyrė griūties, bet ir pačius esmingiausius šio globalaus sukrėtimo socialinius, ekonominius, kultūrinius padarinius. Deja, nelaimei užklupus, savo įžvalgomis pasidalijo vos keli Europos filosofai, rimtesnių, labiau argumentuotų svarstymų kol kas trūksta.

Mūsų krašte, koronaviruso paliestame palyginti ne taip skaudžiai, kol kas irgi tvyro keistoka tyla, nors nerimo ir baimės per neįprastai užsitęsusią keleto mėnesių pauzę patirta nemažai. Derėtų bent jau pasvarstyti, kodėl pandemijos kontrolei buvo pasirinkti metodai, labiau primen