Kodėl picos Lietuvoje nebus kaip tikrosios neapolietiškos: vienas netinkamai paruoštas ingredientas pribaigia viską

Skamba banaliai, bet aromatas – itin sudėtingo patiekalo. Picos. Visai nejuokauju.

Per savo gyvenimą esu pagaminusi šimtus, o gal tūkstančius itališkų patiekalų, bet niekada savęs nelaikiau tokio lygio gastronomijos žinove, kad išdrįsčiau gaminti itališką picą.

Ne, ne bet kokią. O tą – tikrą, tradicinę, kuri gimė prieš daugiau kaip pusantro šimto metų Neapolyje. Vėliau iškeliavo kartu su italais emigrantais į Ameriką, pasklido po visą pasaulį. Neapolietišką, pagamintą matematiškai tiksliomis receptūromis, naudojant tam tikrus ingredientus. Iškeptą per vos 59 sekundes sukant ližę aplink save taip, kaip moka tik neapoliečiai profesionalai. Ant Vezuvijaus lavos luitų iki 400 laipsnių įkaitintoje krosnyje.

Nes tik tokia pica skleidžia tą užburiantį aromatą.

Praėjusią savaitę kalbinome jaunus mūsų draugus italus. Jiems padėjome sudėlioti rugpjūčio paskutinės savaitės maršrutą Lietuvoje, nurodėme keletą vietelių, kur neblogai pavalgyti Nidoje, Druskininkuose, Vilniuje, Trakuose. Vis dėlto, sugrįžo į Romą beprotiškai išsiilgę itališkos virtuvės. Labiausiai – picos.