Kalendoriui telefone parodžius rugsėjo 1-osios datą, tarsi gaunu leidimą be sąžinės graužimo traukti į dienos šviesą savo sunkiąją artileriją. Kalbu, aišku, ne apie ginklus ir ne apie rūbus, o apie kvepalus. Būtent šaltajam metų laikui tinkami kvepalai labiausiai džiugina mano uoslę ir širdį.
Taip, perskaitėte teisingai – kvepalai, kaip ir rūbai, turi savo sezoniškumą. Vieni labiau tinka vasarai, kiti žiemai, ir tai nėra tiesiog rinkodaristų triukas, siekiant priversti jus turėti bent porą skirtingų kvepalų.
Tiesiog vasarą kur kas labiau norisi ko nors lengvo – citrusų, figų, gėlių. Ko nors atgaivinančio, o ne apsunkinančio. Juk vasarą ir šiaip aplinkui pilna kvapų – viskas žydi, noksta vaisiai, savo olfaktorinę magiją skleidžia pjaunama žolė. Todėl koks nors stiprus, viską užgožiantis rytietiškas (oriental) kvapas nebūtų pats tinkamiausias pasirinkimas.
Be to, kai karšta, net ir silpnesni kvepalai, rodos, kvepia labiau. Garsus fizikas Richardas Feynmanas yra pasakojęs, kad molekulės, kai jos yra šildomos, juda ir sklaidosi daug greičiau (beje, labai įdomu jo paklausyti – net man, kuri fizikos niekada taip ir neperprato). Kvepalai gi yra sudaryti iš molekulių, tad suprantama, kad karštą vasaros dieną jie tvoks intensyviau, o kvepėti nustos greičiau. Aišku, tam įtakos turi ir daugiau faktorių – pavyzdžiui, tai, kad oda nuo prakaito bus drėgna. Bet aš visgi ne fizikė, tad nepradėsiu smulkiai aiškinti, kaip ir kas veikia, tam yra internetas. Tiesiog žinokite, kad per karščius gausiai išsikvėpinti super stipriais kvepalais nėra pati geriausia idėja. O jei taip, kaip ir aš, negalite pusmečiui atsisveikinti su visokiais ūdais (oudais) ir smilkalais, tuomet vasarą jų reikia naudoti kuo mažiau, purkšti ne ant atvirų kūno vietų ir tiesiog – atsižvelgti į tai, kaip konkretūs kvepalai prie tam tikros temperatūros reaguoja su būtent jūsų oda.
Užtat rudenį, kai lauke šalta ir niūru, galima labiau atsipalaiduoti. Tada kaip tik norisi kvapo, kuris sušildytų, suteiktų jaukumo ir taip padėtų ištverti darganą. Tegyvuoja ambra, smilkalai ir prieskoniai, kurie per vasaros karščius ne tik aplinkiniams, bet ir pačiam galėjo įvaryti alpulį.
Mano kuklioje kolekcijoje kaip tik tokie kvepalai ir sudaro didžiąją dalį – jokios gėlės ir citrusai (nors būna ir tikrai puikių ir mano mėgiamų) negali prilygti rudeniškiems kvepalams. Todėl pasidalinsiu savo subjektyviu šio sezono kvepalų topu – galbūt kaip tik esate savo rudens kvapo paieškose. Beje, visi kvepalai sąraše – unisex, tad tinka tiek vyrams, tiek moterims.
10. Memo Paris – African Leather. 2015 metais išleistą kvapą sudaro prieskonių ir odos (leather) natos. Kompozicijoje – kardamonas, šafranas, kiti šilti prieskoniai, pačiulis, ūdas. Su šituo kvapu susipažinau tik prieš kelias dienas. Įprastai vengiu odos natų, retai jos būna įkomponuotos taip, kad man patiktų, bet išmėginti ką nors iš Memo jau seniai knietėjo. Ir tikrai, šie kvapų namai tarp nišos mėgėjų garbinami ne be reikalo. Kvapas lydėjo mane visą dieną, kuri, beje, buvo bjauriai apniukusi, ir visą laiką kėlė man nuotaiką. Tad nebuvo jokių dvejonių, kad šį rudenį į mano top 10 šie kvepalai pateks.
9. Xerjoff – Lira. Šio prekės ženklo kvepalus tiesiog dievinu, nes jie visi pasižymi puikia kokybe, įdomiomis natų kompozicijomis ir ilgu išlaikymu. O ir buteliukai be galo gražūs, tiesiog lentynų puošmena, todėl jų turiu, ko gero, daugiausiai savo kolekcijoje, tad natūralu, kad ir į rudens topą pateks ne vienas jų kvapas. Taigi, šiek tiek apie Lira. Šie kvepalai priklauso vintažinei Casamorati linijai, dedikuotai senovės Italijos parfumerijos menui. Tai – gourmand aromatas (taip vadinami kvepalai, kuriuose dominuoja sintetinės „valgomos“ natos, kaip šokoladas, karamelė, medus ir pan.). Taigi, Liros sudėtyje – karamelė ir vanilė, paskanintos citrusais, kurie atsiskleidžia pačioje kvapo pradžioje, tik pasipurškus. Tai, kas lieka ant odos, primena saldžias bandeles ar pyragus kur nors pas močiutę ar jaukioje kepyklėlėje. Vasarą šis kvapas buvo tiesiog visai nieko, bet atvėsus orui atsiskleidžia geriausiomis spalvomis. Taip ir įkvepia vos grįžus namo eiti kepti obuolių pyragą.
8. Xerjoff – Amber Star. Ypatingai gražus, minkštas ir švelnus kvapas. Jis parduodamas tik poroje su kitu kvapu – Star Musk, – bet naudoti juos galima ir po vieną. Skirtingi parfumeriai turi skirtingas nuomones apie kvepalų sluoksniavimą, naudojimą kelių kvapų vienu metu, bet šie būtent tam ir skirti. Tačiau šiuo atveju aš labiau linkstu būtent prie pirmojo varianto, naudoju kvepalus atskirai. Amber Star rudeniškais daro sudėtyje esančios dervos: daug benzoino, ambros, miros. Taip pat nemažai ir medienos, o viskas pasaldinta vanile. Man tai tinkamiausias pasirinkimas, kai norisi ko nors guodžiančio ir jaukaus – kai tą dieną reikia eiti laukan, nors mielai likčiau minkštuose ir šiltuose pataluose.
7. Boadicea the Victorious – Iceni. Šiuose kvepaluose taip pat nemažai dervų, tačiau čia jos sušvelnintos gėlėmis – rožėmis, jazminais, gvazdikais. Visų natų net nemėginsiu išvardinti, nes Boadicea the Victorious kvapams būdinga plati natų paletė. Esmė ta, kad kvapas nuostabiai šildantis, tačiau, mano akimis, kiek rimtesnis, solidesnis, be galo gražiai besiskleidžiantis ant odos. Įsimylėjau nuo pirmo įkvėpimo ir gali būti, kad jis bus vienas dominuojančių aromatų šį rudenį, ypač, kai norėsiu atrodyti rimta ir pasitempusi.
6. Tom Ford – Tobacco Vanille. Su Tom Ford kvapais dažnai pažįstami ir tie, kurie niša nesidomi visai, nes šio prekės ženklo gaminiai, seniau nebuvę plataus vartojimo preke, galiausiai būtent tokia ir tapo. Juos aptikti galima tiek daugelyje oro uostų duty free, tiek ir kosmetikos parduotuvėse, net ir neprekiaujančiose nišiniais kvepalais. Daugybė žmonių įsimylėjo Tomo braižą, matyt, ne be reikalo. Tobacco Vanille – vienas populiariausių jo kvapų, išliaupsintas iki dangaus. Natose, žinoma, tabakas ir vanilė. Na, ir dar kakava, tonka pupelės, tabako žiedai, šilti prieskoniai. Kvapas saldus, tačiau užburiantis, tabakas suteikia jam charakterio. Žaviuosi šiais kvepalais jau ilgą laiką, per vasarą buvau primiršusi, tačiau dabar, rudenį, tai bus nuostabus pasirinkimas laisvalaikiui mieste, pavyzdžiui, einant susitikti su draugais.
5. Le Couvent des Minimes – Eau des Missions. Pasirinkimas nestandartinis, nes tai yra odekolonas, o odekolonai įprastai naudojami vasarą. Bet šis išskirtinis ne tik savo, kaip skelbiama, vien natūraliomis medžiagomis. Natose – ne citrusai, kaip dažnai būna, o vanilė, mira ir benzoinas. Man kvapas išsilaiko praktiškai visą dieną, ir dar ant rūbų pasilieka. Jį renkuosi rudeniui, nes man jis sukelia nostalgiją – paauglystėje turėjau labai panašius kvepalus. Tiesa, ne tik dėl to šią savo kolekcijos dalelę saugau ir branginu – Eau des Missions, deja, jau nebegaminami. Tiesa, Ebay ir Amazon platybėse dar galima aptikti, kas juos pardavinėja. Ir, beje, čia, Europoje, jie kainuoja juokingai mažai – apie 40 eurų už 250 ml buteliuką (nors seniau buvo galima nugvelbti ir dar pigiau). O štai amerikiečiai kolegos kvapomanai skundžiasi, kad norint gauti šio gėrio gali tekti sumokėti 150 dolerių ir daugiau. Todėl jeigu kada nors pasitaikys proga susipažinti su kvapu, šimtu procentų tai rekomenduoju.
4. Initio – Psychedelic Love. Tai buvo vieni pirmų kvepalų, su kuriais susipažinau, kai pradėjau domėtis niša. Ir iki šiol jie – mano vieni mėgstamiausių. Nepratusiems jie gali pasirodyti kiek sunkūs, tamsūs, tačiau man juos nešioti vienas malonumas. Pradžioje pakvimpa nuostabi bergamotė, bet labai greitai išsiskleidžia gėlinės natos – bulgariška rožė, ylang-ylang, heliotropas. O bazėje – jau ne kartą minėta mira ir santalmedis, suteikiantis kvapui net savotišką kremišką pojūtį. Kūrėjai intriguoja, kad šiame kūrinyje slypintis heliotropinas (kurio vartojimas, beje, griežtai reguliuojamas) ne tik sukelia malonumą, sužadina libido, bet ir skatina olfaktorinę priklausomybę. Bent jau dėl paskutiniojo sutikti tikrai galiu – kai pasikvėpinu Psychedelic Love, tiesiog negaliu nuo nosies atitraukti riešo.
3. Maison Francis Kurkdjian – Grand Soir. Taip, tai tas pats Francis Kurkdjian, sukūręs Baccarat Rougee 540. Grand Soir – ko gero, antras pagal populiarumą jo aromatas, nors pirmojo gerbėjų minia ir nepalyginamai didesnė. Man šis kvapas šiek tiek primena ką tik aprašytą Psychedelic Love, tačiau gerokai saldesnis, gal kiek lengvesnis ir pozityvesnis, be to, nežada nei kiek psichodelinio poveikio. Kaip šis parfumerijos genijus mėgsta, čia nėra begalybės skirtingų natų, suderintos kelios, tačiau tobulai. Čia vyrauja ambra, benzoinas ir vanilė, taip pat aptinkama tonkos pupelių ir olibanumo. Grand Soir, beje, vienas dažniausiai minimų kvapų diskusijose apie rudens kvapą. O kas aš tokia, kad ginčyčiausi su viską žinančia minia.
2. Tauer Perfumes – L‘Air du Desert Marocain. Šį kvapą atradau visai netyčia, krautuvėlėje užsipurškusi ant riešo, kol laukiau savo eilės. Iš karto supratau, kad apie rudenį be šių kvepalų nenoriu net pagalvoti. Natose ir ambra, ir mediena, ir prieskoniai, ir levanda, bet šie žodžiai iš tiesų nieko nesako, nes tai toks išskirtinis kvapas, kurį tiesiog reikia pajausti. Man jis – tarsi storas, šiltas ir jaukus megztinis ankstyvą rudenį. Apgaubia taip minkštai, kad iškart pasidaro gera ir ramu. Ne veltui šis kūrinys ne kartą nominuotas įvairiuose indie kvepalų apdovanojimuose. Nes tai – tiesiog šedevras, ir sakau tai ir pačių širdies gelmių.
1. Marc-Antoine Barrois – Ganymede. Nors visas šis straipsnis apie sezoniškumą, Ganymede yra tie mano numylėti kvepalai, kuriuos naudoju visais metų laikais, nes jie tiesiog mano pastarųjų metų numeris vienas, kurio pranokti nesugeba niekas kitas. Vis dėlto rudenį, vos vos pradėjus vėsti orams, šis kvapas atsiskleidžia visu gražumu. Vasarą jį dozuoti reikia labai atsargiai, o žiemą, prie didelio minuso, mano nosiai jis nekvepia taip tobulai. Bet rudenį nesinori jo paleisti iš rankų. Visada renkuosi šiuos kvepalus, kai noriu pasikelti pasitikėjimą savimi, kai norisi pabrėžti savo charakterį ar tiesiog skaniai kvepėti. Sudėtyje – įvairūs augalai, itališki mandarinai ir mineralinės natos, nors išskirti kažkurią vieną konkrečią, bent jau man, sudėtinga. Atrodo, lyg koks nežemiškas kvapas, ne veltui ir pavadintas nežemiškai – Jupiterio palydovo vardu. Todėl nepasakysiu, kuo kvepia Ganymede – nors man pradžioje kažkuo primena žalią arbatą. Šituos kvepalus reikia tiesiog patirti, nes kažko panašaus parfumerijos pasaulyje aš dar nesutikau.
Rašydama apie rudeninius kvepalus, negaliu nepaminėti dar vieno be galo populiaraus pasirinkimo. Į topą jo neįtraukiau, nes pati dar nespėjau pauostyti, šiuo metu kvepalai dar tik pakeliui pas mane – per vėlai susigriebiau, kad ruduo jau čia. Pats kūrinys nėra naujiena, išleistas dar 2015 metais, bet aš tik dabar susigundžiau jį išmėginti. Tai Maison Martin Margiela – By the Fireplace. Atsiliepimuose rašoma, kad kvapas toks, kokį ir sufleruoja pavadinimas – tarsi sėdėtum prie židinio. Natose kaštonai, vanilė, Peru balzamas, šiek tiek medienos. Tie, kas bandė, sako, kad tai geriausiai rudens jaukumą atspindintys kvepalai. Nekantrauju patikrinti.
Kvepiančio rudens visiems!
