Kaip neapykanta, pagieža, empatija pasireiškia šių dienų politikoje: štai geriausi pavyzdžiai

Hipotetinis vaizdelis iš Trojos karo, kurį sukėlė užvirusios aistros po to, kai Trojos princas Paris nušvilpė Spartos karaliaus Menelajo žmoną gražuolę Heleną. Graikai išsiruošė jos atmušti. 

Galima ir įsivaizduoti, kaip jau per kampaniją susiriejęs su Menelajo broliu Agamamenonu, nes atsisakė pripažinti šio teisę įsakinėti, Achilas taria draugui Patroklui: graikai kris, jei jų neginsiu. Agamemnonas bus priverstas maldauti, arba žus.

Ar kaip paklaikęs, raudodamas iš įsiūčio skundžiasi motinai deivei Tetidei. Jie įžeidė, sako. Užtraukė gėdą. Pražudė nemarų vardą. 

Kurį laiką, netekusiems didvyrio Achilo, graikams iš tiesų buvo net labai riesta.

1971 metų rugsėjo 13-ąją mįslingoje aviakatastrofoje Mongolijoje žuvo pilietinio karo didvyris, komunistinės Kinijos steigėjo Máo Zédōngo dešiniąja ranka laikytas gynybos ministras maršalas Línas Biāo su šeima bei pavaldiniais. Pagal oficialią versiją maršalas mėgino bėgti į Sovietų Sąjungą po nepavykusio karinio perversmo bei kėsinimosi į Máo. Po žūties paskelbtas išdaviku ir nereabilituotas iki šioli, nors apskritai net žiauriausi Kinijos valdovai nepamirštami, randa vietą jos istorijoje.

Klasikinis pavyzdys –