Nors jau daugiau nei dešimt metų gyvenu tarp prancūzų, mane vis dar stebina ne jų lengvas požiūris į meilę ar jos išdaigas – prie to jau pripratau, bet jų polinkis itin atvirai, garsiai, be teisimo, cenzūros, iliuzijų ir gėdos kalbėti – apie meilę, apie santykius, apie porų problemas ir t.t.
Įdomiausia, net nebūtina priklausyti artimam draugų ratui, kad būtum apdovanotas kažkieno meilės istorija ar itin atviru pasakojimu apie meilės nuotykį, kad su tavim būtų pasidalinta kokia nuodėminga išdykusia mintimi ar teorija, meilės pergale ar pralaimėjimu, ir visa tai be jokio
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.